Idėja kepti tešlos iš miltų ir aliejaus kepinius su mėsos įdaru atsirado dar senovės Romoje. Tačiau tikrieji pyragai atsirado Šiaurės Europoje, kur tešlos gamybai naudojo taukus, lajų ar sviestą. Su jais pagaminta tešla yra plastiška ir kočiojama, joje galima „uždaryti“ įdarą suklijuojant kraštus.[1]
Pirmieji tokie pyragai buvo nesaldūs, su mėsos ar žuvies įdaru (dažnai buvo dedami skirtingų mėsų rinkiniai). Saldūs pyragai pasirodė XVI a. pabaigoje.
Pyragai su įdaru gali būti tiek visiškai uždari, tiek atviri.
Terminas angl.pie britų anglų kalboje paprastai reiškia uždarus pyragus, kur įdaras visiškai apsuptas tešlos. Pyragai atviru viršumi Britanijos anglų kalboje vadinami angl.tart.
JAV anglų kalboje angl.pie reiškia ir pyragus atviru viršumi.
„Puodo“ pyragai su kieta pluta yra itin paplitę JAV. Jie kepami specialiose skardose, kur įgauna formą panašią į keksų. Dažniausiai gaminami su mėsos įdaru (ypač jautienos, vištienos arba kalakutienos), padažu ir daržovių mišiniu (bulvės, morkos, žirneliai). Taip pat paplitę kaip greitas maistas.
Vaisių pyragai yra paplitę Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Neretai naudojami švenčių metu. Labiausiai paplitę vaisių pyragų įdarai - obuolių, kriaušių ir mišrūs. Šiaurės Amerikoje paplitęs patiekimas su specialiu kremu, ledais ar grietine.
Populiarioji kultūra
Populiariojoje kultūroje pyragai žinomi kaip komikų atributas. 1909 m. filme Mr. Flip tyliojo kino aktorius ir komikas Ben Turpin pirmasis pradėjo pasaulinę pyragų mėtymo į žmonių veidus tradiciją. Šiais laikais tai dažnas klounų šou pasirodymo numeris.
Pagerintos tešlos pyragai
Lietuvoje žodis pyragas reiškia ir duonos tipo kepinius, kepamus iš kvietinės tešlos, kurioje cukrus ir riebalai sudaro daugiau kaip 10 % miltų kiekio.[2] Anglų kalboje nėra žodžio, kuriuo vadinami tokie gaminiai.
Nuorodos
↑ Ayto J (2002) Pie. In: An A-Z of Food & Drink. Oxford University press. p.254
