Bažnyčiai 1639 m. paskirta 18 valakų žemės, apie 100 dešimtinių miško. Kunigo Mykolo Baukevičiaus rūpesčiu 1708 m. perstatyta. 1820 m. jai priklausė 10 valakų žemės su Ožkyčių ir Fazukų kaimais. Dvarininko Pranciškaus Karpio ir parapijiečių lėšomis 1853 m. bažnyčia padidinta.
Ilgametis Pušaloto klebonas Feliksas Vereika (~1822–1882; palaidotas šventoriuje) apmūrijo kapines, 1879 m. paaukštino bažnyčią, pristatė dvi šonines koplyčias, 1882 m. įrengė vargonus (meistras Juozapas Radavičius). XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla.
Bažnyčia liaudies architektūros formų, lotyniško kryžiaus plano (31,5 × 11,5 m), su trisiene apside, bokšteliu. Yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi mūrinė varpinė.