Ptolemėjas XIII Teos Filopatoras (gr. Πτολεμαῖος Θεός Φιλοπάτωρ, Ptolemaĩos Theós Philopátōr, gyveno 62/61 m. pr. m. e. – 47 m. pr. m. e. sausio 13 d.?, valdė nuo 51 m. pr. m. e.) buvo vienas paskutinių Ptolemėjų dinastijos faraonų, kurie valdė Egiptą (305–30 m. pr. m. e.).
Jis buvo Ptolemėjo XII sūnus, faraonu tapo 51 m. pr. m. e. pavasarį, kai vedė vyresnę seserį Kleopatrą VII (69–30 m. pr. m. e.) Spalį Ptolemėjas XIII tavo vyresniuoju valdovu, o eunuchas Potinas buvo jo regentu.
48 m. pr. m. e. Potinas ir Ptolemėjas XIII bandė nuversti Kleopatrą dėl didėjančios jos įtakos. Jos veidas buvo monetose, o Ptolemėjo XIII vardas dažnai buvo praleidžiamas dokumentuose. Ptolemėjas XIII norėjo valdyti vienas, o Potinas ketino tapti galia už sosto.
Kleopatra VII pabėgo į Siriją ir suorganizavo savo armiją. |Netrukus kita sesuo Arsinė IV pareiškė pretenzijas į sostą ir padėtis komplikavosi. Tuo metu į Egiptą atvyko Pompėjus, bėgdamas nuo jį besivejančio Julijaus Cezario. Ptolemėjas XIII su Pontinu apsimetė širdingai priėmę generolą, o po to 48 m. pr. m. e. rugsėjo 29 d. jį nužudė, o galvą įteikė Cezariui, tikėdamiesi gauti jo palankumą. Tačiau Cezarį dovana supykdė ir jis liepė Pompėjui suteikti romėniškas laidotuves. Kleopatra VII tapo Cezario meiluže. Julijus Cezaris liepė nužudyti Potiną ir sugrąžino Kleopatrrą VII į sostą, nors ši vis dar buvo ištekėjusi už Ptolemėjo XIII.
Arsinė IV ir Ptolemėjas XIII tapo sąjungininkais. Jie suorganizavo sau ištikimą armiją kautis su Kleopatros daliniais ir gan negausiu romėnų būriu. Mūšiai vyko 48 m. pr. m. e. gruodį Aleksandrijoje, kuri buvo nuniokota.
Iš Pergamo atvykęs pastiprinimas atnešė Cezariui ir Kleopatrai pergalę, Arsinė ir Ptolemėjas XIII turėjo bėgti. Teigiama, kad Ptolemėjas XIII nuskendo, kai bandė persikelti per Nilą 47 m. pr. m. e. sausio 13 d. Kleopatra VII tapo vienvalde Egipto valdove, nors nominaliai valdė su jaunesniu broliu Ptolemėju XIV.
