Protonų sinchrotrono stiprintuvas (angl. Proton Synchrotron Booster arba SPB) – CERN laboratorijos žiedinis dalelių greitintuvas (sinchrotronas), pastatytas 1972 m. Tai pirmasis ir mažiausias žiedinis greitintuvas Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo komplekse. PSB gauna 50 MeV energijos protonus iš tiesinio greitintuvo Linac2, pagreitina juos iki 1,4 GeV energijos ir perduoda Protonų sinchrotronui. Sunkiuosius jonus gauna iš tiesinio greitintuvo Linac3.
Protonų sinchrotrono stiprintuvas susideda iš keturių vienodų žiedų, sumontuotų vienas virš kito.
Istorija
1968 m. buvo įkurtas SI (Sinchrotron Injector) skyrius, priklausęs PS departamentui. SI skyrius buvo įpareigotas sukurti ir pastatyti Protonų sinchrotrono stiprintuvą, kad būtų padidinta į Protonų sinchrotroną injektuojamų dalelių energija. 1972 m. pastatytas PSB galėjo įgreitinti protonus iki 800 MeV energijos[1][2]. 1973 m. SI skyrius buvo panaikintas, o jo grupės įtrauktos į MPS skyrių (Machine Proton Synchrotron Division). 1987 m. buvo pradėti tyrimai dėl dalelių greitinimo iki 1 GeV, siekiant kokybiškesnės antiprotonų produkcijos. Iki tokios energijos PSB protonus greitino nuo 1989 m.[3].
Šaltiniai
- ↑ Synchrotron Injector Division, SI, 1968 - 1972 Archyvuota kopija 2007-08-06 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2008-09-16.
- ↑ K. H. Reich. „The CERN Proton Synchrotron Booster“. IEEE Transactions on Nuclear Science, Vol.15 issue 3, 1969 birželis. Nuoroda tikrinta 2008-09-16.
- ↑ R. Cappi, R. Garoby, N. Rasmussen ir kt. „Upgrading the CERN PS Booster to 1 GeV for improved antiproton production“. IEEE, 1989. Nuoroda tikrinta 2008-09-16.
Nuorodos
