Protagonistas (iš sen. gr.πρωταγωνιστής = protagonistes 'tas, kuris atlieka pirmąją dalį, pagrindinis veikėjas') – literatūros, teatro, kino ar muzikos pasakojimo pagrindinis veikėjas (pagrindinė arba pirminė figūra), konfliktuojantis su antagonistu. Auditorija dažniausiai yra linkusi susitapatinti su protagonistu.
Terminai protagonistas ir pagrindinis veikėjas gali būti paaiškinami įvairiai ir priklausomai nuo šaltinio gali apibrėžti skirtingą sąvoką. Grožinėje literatūroje protagonisto istorija gali būti nupasakojama iš kito veikėjo perspektyvos (kuriuo taip pat, bet nebūtinai, gali būti pasakotojas).
Senovės Graikija
Ankstyviausi žinomi veikėjo pavyzdžiai yra iš Senovės Graikijos. Iš pradžių dramatiški pasirodymai apėmė tik šokius ir chorą. Vėliau, anot Aristotelio, poetas Tespidas savo tragedijose iškėlė mintį, jog vienas iš aktorių turėtų išeiti priekin ir vesti dialogą su choru.[1] Taip apie 536 m. buvo sukurtas tragedijos žanras.[2] Kiek vėliau poetas Aischilas savo pjesėse pristatė antrąjį aktorių, sugalvodamas dviejų veikėjų dialogo idėją. Dar vėliau, Sofoklio pjesesė, atsirado ir trečiasis aktorius.[3][4][5][6]
Senovės Graikijos teatre trys aktoriai atlikdavo po vieną tragedijos pagrindinį draminį vaidmenį; protagonistas suvaidindavo pagrindinį vaidmenį,[1] o kiti vaidmenys atitekdavo deuteragonistui (antram pagal svarbą veikėjui) ir tritagonistui (trečiam pagal svarbą veikėjui).[7][8] Protagonistą parinkdavo dramaturgas (kartais pats juo būdavo),[9] protagonistas pasirinkdavo deuteragonistą ir tritagonistą.[1]
↑Müller, K.O. History of the literature of Ancient Greece. [Library of Useful Knowledge.] Society for the Diffusion of Useful Knowledge. London (1840) page 306