Prienų dvarvietė yra vienoje svarbiausių istorinių miesto dalių. Čia išlikęs mūrinis vandens malūnas. Trijų aukštų pastatą iš vakarų supa miesto parkas su tvenkiniais, buvusi piliavietė, pietuose – Revuonos upelio slėnis. Malūnas statytas – XIX a. pab. - XX a. pr. Pastate po rekonstrukcijos nuo 1984 m. iki 1995 m. veikė viešbutis.
1992 m. Prienų parko ir vandens malūno liekanų kompleksas buvo įtrauktas į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 465).[1] Prienų dvarvietė, dar vadinama Butlerio pilimi, į Registrą įtraukta (unik. kodas 5504) 2005 m.[2]
1997 m. malūno pastatas buvo perduotas Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai valdyti patikėjimo teise. 2007 m. pradėti buvusio viešbučio priestato rekonstravimo darbai, kuriuos atlikus buvo įrengtas Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centras.
Sisterono tvirtovė, kurios pavyzdžiu G. V. Butleris pastatė Prienų pilį (1644 m. raižinys).
Istorija
Butlerio pilis
Prie Nemuno, šalia santakos su Revuonos upeliu, neilgai: 1667–1701 m. stovėjo puošni Prienų pilis. Prancūzišką pilį primenančius rūmus, stovėjusius vos keturiasdešimt metų, valdė savininkai Gotardas Vilhelmas Butleris ir jo giminės. Bokštas buvęs trijų aukštų, mūrinis, dengtas čerpėmis, pastatytas Sisterono tvirtovėje stovėjusio XII a. bokšto pavyzdžiu. XVII a. viduryje šalia G. V. Butlerio rūmų buvo įkurtas parkas, kuris kartu sunyko su rūmais. Rūmus supo tvarkingas geometrinės struktūros parkas, jį puošusios pavėsinės, šiltnamiai, kanalai ir tvenkiniai. Parko alėjose augo iš kitų kraštų parvežti medžiai. Bokštas, kaip ir visa Prienų pilis, buvo sugriautas karų su švedais metu 1701 m. Pagal 1677 m. archyvinius dokumentus visi dvaro pastatai buvo mediniai. Teigiama, kad Butleriui valdant pastatyta mūrinė pilis, tačiau inventoriaus aprašuose ji neminima, o rašoma apie mūrinį pastatą, stovėjusį netoli Nemuno kranto. Mediniai įvairios paskirties pastatai (arklidė, svirnas, tvartai, bravoras, kalvė, pirtis, ratinė, virtuvė, pagalbiniai pastatai) nuo mūrinio pastato buvo atskirti tvenkiniais.
Prienų dvarvietė
Buvęs „Revuonos“ viešbutis
Pagal 1782 m. dvaro inventoriaus aprašą Prienų dvaras buvęs gana stambus, pagrindiniai rūmai buvę barokinio stiliaus, dviejų aukštų su mansarda. Pirmame aukšte buvo erdvus vestibiulis ir 16 kambarių, antrame – 11 kambarių ir salė. Rūmų vidų puošė baltų koklių krosnys, židiniai, marmuro dekoras, lubos ir sienos puoštos medžio drožiniais. Pokylių salėje būta balkonėlio orkestrui.
Iki XX a. pradžios dvaras nunyko. Pilies pamatų liekanų dar buvo randama pirmaisiais XX a. metais. Čia statęsi namus vietiniai žmonės rasdavo gražių, spalvotų koklių, indų šukių, surūdijusių pinigų. Po Pirmojo pasaulinio karo namai dvarvietėje buvo statomi be jokios tvarkos, todėl dvarvietė buvo nuniokota, dvaro statiniai ir pamatai išardyti. Pagal 1920 m. surašytą aktą, liko tik 2 dvaro pastatai apverktinos būklės. Galiausiai dvaro likučiai buvo parduoti varžytinėse, o dvaro žemės parceliavimas tęsėsi iki 1938 m. Buvo nusavinta beveik 130 hektarų, dvaro pastatai ir dvarvietės teritorija. Prienų dvaro nebeliko. Prie Prienų piliavietės sunaikinimo prisidėjo ne tik žmonės, bet ir Nemunas, intensyviai ardantis krantus. Dvaro teritorijoje XX a. pradžioje pastatytas malūnas, kuriame 1984 m. buvo įkurtas viešbutis „Revuona“.
