Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė – Lietuvos kariuomenės karinis dalinys, veikęs 1935–1940 m. Pradėtas formuoti 1935 m. liepos mėnesį Kaune, Aukštojoje Panemunėje.
Istorija
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, ypač Lenkija, buvo įtempti. Svarbiausios valstybės institucijos ir kariuomenės vadovybė buvo įsikūrę Kaune. Lietuvos kariuomenė Kauno priešlėktuvinei apsaugai neturėjo zenitinės artilerijos pabūklų, todėl nuo priešo lėktuvų galimo puolimo buvo naudota kariuomenės aviacija.
1934 m. pradėjus kariuomenės reformą, susirūpinta ir priešlėktuvinės apsaugos tobulinimu. 1935 m. nuspręsta suformuoti Priešlėktuvinės apsaugos rinktinę. Pagrindinis rinktinės uždavinys – Kauno miesto ir svarbiausių Lietuvos kariuomenės objektų (Linkaičių artilerijos dirbtuvių, Tryškių ginklų sandėlių, o nuo 1940 m. pr. - ir Vilniaus miesto) apsauga nuo priešo aviacijos galimo puolimo.[1]
Rinktinę sudarė:
- zenitinės grupės štabas,
- trys zenitinės baterijos,
- prožektorių kuopa,
- automatinių pabūklų kuopa,
- sunkiųjų kulkosvaidžių kuopa,
- pasyvios apsaugos kuopa,
- mokomoji komanda,
- ryšių būrys,
- ūkio būrys.
Rinktinėje tarnavo apie 600 karių.[2]
Ji buvo apginkluota:
- 9 D. Britanijos gamybos 75 mm kalibro Vickers-Armstrong zenitiniais pabūklais,
- 10 šveicariškų 20 mm kalibro automatinių pabūklų Oerlikon, kurie 1939 m. buvo pakeisti 28 vokiškais automatiniais pabūklais Flak 30 BSW.
1939 m. spalį rinktinei atiteko dalis internuotos Lenkijos kariuomenės turto. Rinktinė buvo vienintelis visiškai motorizuotas Lietuvos kariuomenės dalinys.
Prasidėjus sovietinei okupacijai 1940 m. rugpjūčio 30 d. rinktinė pertvarkyta į 29-ojo teritorinio šaulių korpuso šaulių divizijų zenitinės artilerijos divizionus.[3]
Rinktinės vadai
Šaltiniai
