Pranciška Čekanauskaitė-Genienė (1926 m. gegužės 11 d. Mikėnuose, Biržų apskritis – 2002 m. liepos 15 d. Kaune ) – Lietuvos keramikė.^[1]

Užaugo Kaune, mokėsi ir baigė vidurinę mokyklą, finansinį technikumą. 1947 m. įstojo į Kauno Valstybinio taikomosios dekoratyvinės dailės instituto Keramikos fakultetą. 1951 m. sujungus Kauno ir Vilniaus institutus, persikėlė į Vilnių ir ten baigė LSSR Valstybinį dailės institutą, įgydama dailininkės keramikės specialybę. Tvirtus specialybės pagrindus jai suteikė dailininkai-dėstytojai Teodora Miknevičienė, Juozas Mikėnas, B. Zigmantaitė ir kiti.

Baigusi institutą, 1953 m. pradėjo dirbti Kauno dailės darbų gamybinio kombinato „Dailė“ keramikos atelje meno vadove. Nuo 1958 m. buvo LSSR dailininkų sąjungos narė. Per 40 kūrybinio darbo metų buvo sukūrusi apie 200 modelių-etalonų serijinei Kauno „Dailės“ kombinato gamybai, apie 500 unikalių, meninių, įvairios tematikos ir funkcijų keramikos darbų.

Keramikės darbus sudaro dekoratyvinės vazos, lėkštės bei plokštės, dekoratyvinės ir buitinės paskirties servizai, įvairūs interjero bei eksterjero meniniai akcentai. Darbai buvo eksponuoti Lenkijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje, Švedijoje, Austrijoje, Jugoslavijoje, Graikijoje, Japonijoje, Sirijoje, Australijoje, Kanadoje, JAV, Kolumbijoje ir kitose šalyse vykusiose taikomojo dekoratyvinio meno parodose. Daugelyje parodų už kūrybinius darbus buvo apdovanota padėkos bei garbės raštais, diplomais ir medaliais. Jos darbų turi įsigiję Lietuvos ir kitų šalių muziejai.

Kūrybinio meninio darbo kelias yra platus, įvairus ir individualus plastiniais keramikos dirbinių formos, silueto, kolorito, darnumo ir išraiškingumo priemonių ieškojimais. Keraminių gaminių formos ir siluetai yra subtilūs, grakštūs, logiškai sutvarkyto ritmo, linijų ir proporcijų. Spalviniai dariniai, faktūros ir dekoras taikomi saikingai, meisrtiškai. Sukurti darbai pasižymi darnia technologijos ir meniškumo sinteze, o indėlis į lietuviškos dekoratyvinės keramikos kūrybą yra didelis ir reikšmingas.