Povilas Mykolas Mostovskis

Povilas Mykolas Mostovskis
Mostovskiai
Herbas „Dołęga“
Herbas „Dołęga“
Gimė 1721 m.
Mirė 1781 m. balandžio 18 d. (~60 metų)
Paryžius
Tėvas Teodoras Bogdanas Mostovskis
Motina Liudvika Krušinska
Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas
Baltojo erelio ordinas

Povilas Mykolas Mostovskis (apie 1721 m. – 1781 m. balandžio 18 d., Paryžius) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Pamario vaivada (1758–1766), Karūnos armijos generolas-majoras (1758), Mazovijos vaivada (1766–1781), Petrakavo[1] ir Skarševo seniūnas[2]. Baro konfederacijos narys[3].

Biografija

Lenkijos bajorų Mostovskių giminės atstovas, herbo „Dolęga“ savininkas. Tarnogrodo konfederato Teodoro Bogdano Mostovskio ir Liudvikos Krušinskos sūnus.

Buvo Čartoriskių konfederacijoje vaivadijų ir Prūsijos žemės maršalka 1764 m.[4]. Generalinis regimentas Didžiosios Lenkijos provincijos Baro konfederacijoje. Po pasikėsinimo į karaliaus Staislovo Augusto Poniatovskio gyvybę buvo areštuotas, bet pabėgo į Sileziją. Iškėlė kandidatus, Saksonijos kurfiurstą Frydrichą Augustą arba Heseno landgrafą Frydrichą II, į Lenkijos karaliaus sostą.

Valdė dvaro žemes Mazovijoje: Mostovas, Semiontkovas, Kučborkas, Choinas ir Ostromecko Chelmo žemėje.

Baltojo erelio ordino kavalierius.

Šeima ir vaikai

Bucvo vedęs Aną Rozaliją Hilzen, Minsko vaivados Jono Augusto Hilzeno ir Konstancijos Pliater dukterį. Jų vaikai:

  • Juzefas (1763–1817)
  • Tadas (1766–1842)
  • Mariana

Išnašos

  1. ↑ Ciesielski mylnie podaje jako piotrowski
  2. ↑ Tomasz Ciesielski, Generałowie wojska koronnego w latach 1717–1763, w: Organizacja armii w nowożytnej Europie: struktura – urzędy – prawo – finanse, Zabrze 2011, s. 464.
  3. ↑ Historia Polski i Świata. T. 6.: Historia Polski – Polska 1586–1831. Mediasat Group S.A. dla Gazety Wyborczej, 2007, s. 425. ISBN 978-84-9819-813-3.
  4. ↑ Volumina Legum, t. VII, Petersburg 1860, s. 140.
Politinis postas
Prieš tai:
Voicechas Leonas Opalinskis
Mazovijos vaivada
1766–1781 		Po to:
Andrius Mokronovskis
Prieš tai:
Jokūbas Florianas Nažymskis
Pamario vaivada
1758–1766 		Po to:
Jonas Jurgis Flemingas