Pitts Special S-1 / S-2
Vienvietis (kairėje) ir dvivietis (dešinėje) Pitts Special variantai
Tipas	Akrobatinis biplanas
Gamintojas	Aviat Aircraft Inc.,  Jungtinės Amerikos Valstijos
Kūrėjas	Curtis Pitts
Gamybos metai	1944 - dabar
Pirmas skrydis	1944 m.

„Pitts Special“ (gamykliniai pavadinimai S-1 ir S-2) – JAV aviakonstruktoriaus Kurčio Pitso (angl. Curtis Pitts) sukurta lengvų akrobatinių biplanų serija. Pirmajam skrydžiui pakilę 1944 m. šie orlaiviai, ypač septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose rodė gerus rezultatus pasaulinėse akrobatinio skraidymo varžybose^[1] ir net XXI a. pradžioje išlieka konkurencingi žemesnių aviacijos akrobatikos kategorijų varžybose.^[2]

Vienviečio akrobatinio biplano projektavimą K. Pitsas pradėjo 1943 m.^[3] Orlaivio konstrukcija ne kartą buvo tobulinama ir po 1944 m. rugsėjo mėn. įvykusio pirmojo skrydžio. Nepaisant šių patobulinimų vėliausias modelis „Pitts S-2“ konstrukciškai išlieka gana artimas originalui.^[4]

Keletas šio modelio orlaivių buvo papuošti skunso piešiniu ir gavo atitinkamą pravardę – „Stinker“ (liet. smirdžius). Vieną šių lėktuvų (antrąjį serijinį) įsigijusi akrobatinio JAV skraidymo pilotė Betty Skelton jį pavadino „Little Stinker“. Dvivietis orlaivio modelis, gavęs indeksą S-2, gavo pavadinimą „Big Stinker“. Vėliau sukurtas 11-asis modelis (vėliau gavęs indeksą S-1-11B) gavo pravardę „Super Stinker“, o 12-ojo modelio prototipas buvo vadinamas „Macho Stinker“.^[5][6]

1962 m. K. Pitsas įkūrė įmonę „Pitts Enterprises“, kuri gamino savarankiškai surenkamą modelį S-1C.^[7]

Sertifikuotas „Pitts“ versijas gamina Afton mieste (Vajomingo valstija) įsikūrusi įmonė „Aviat Aircraft". Gaminami du modeliai: vienvietis 5,28 m. sparno mojo „S-1“, varomas 200 AG (150 kW) galios opoziciniu 4 cilindrų Lycoming varikliu ir dvivietis modelis su 6,1 m. mojo sparnais „S-2“, varomas 260 AG (194 kW) galios opoziciniu 6 cilindrų Lycoming varikliu. Į „Pitts Special“ taip pat montuojami iki 450 AG (338 kW) galios varikliai.^[2]

„Aviat Aircraft“ taip pat gamina savarankiškai surenkamų vienviečių „Pitts S-1S" rinkinius. Nuo septintojo dešimtmečio parduota keletas šimtų tokių orlaivių.^[8]

Visi vienviečiai (S-1) ir dviviečiai (S-2) „Pitts Special“ yra gaminami 1944 m. sukurto modelio pagrindu.

Penktajame ir šeštajame dešimtmečiuose masiškai gaminti „Pitts Special“ greitai tapo tapo standartu, pagal kurį buvo vertinami kiti akrobatiniai lėktuvai. Augant dviviečio akrobatinio treniruoklio paklausai, tokį modelį („S-2") Pitsas sukūrė 1967 m., tipo sertifikatas jam buvo suteiktas 1971 m.^[9][10]

1972 metais JAV akrobatinio skraidymo komandą laimėjo pasaulio akrobatinio čempionatą skrisdama „Pitts Special“.^[1]

1977 m. Pitsas pardavė „Pitts S-1" ir „S-2" gamybos licencijas. Naujasis savininkas Doilas Čaildas (angl. Doyle Child),^[7] jas 1981 m. perpardavė Frankui Christensenui, kuris Afton gamykloje tęsė jų gamybą naudodamas „Christen Industries" prekinį ženklą.^[10] Teisės į savarankiškai surenkamų modelių gamybą Pitsas 1994 m. pardavė įmonei „Steen Aero Lab“,^[11] o gamykla Afton mieste – įmonei „Aviat".

K. Pitsas mirė 2005 m., sulaukęs 89 metų. Iki mirties jis dirbo „Steen" įmonėje, kurdamas naujojo „Pitts Model 14" prototipą. Tai turėjo būti visiškai naujas dvivietį biplanas su 400 AG galios žvaigždiniu varikliu Vedeneyev M14P, skirtas „unlimited" klasės akrobatiniam skraidymui.^[8]

Su „Pitts Special" pasiektas dabartinis pasaulinis apversto plokščiojo suktuko rekordas: 98 apsisukimus 2016 m. kovo 20 d. virš Jumos (Arizonos valstija, JAV) atliko Spenceris Sudermanas.^[12] Rekordui naudotas „Sunbird S-1x“, varomas „Lycoming IO-540“ varikliu. Manevras prasidėjo 24 500 pėdų aukštyje virš Jumos bandymų aikštyno, lėktuvas išsilygino 2 000 pėdų aukštyje.^[13] Ankstesnis toks rekordas – 81 apsikimas buvo pasiektas 2014 m. kovo 13 d. ir priklauso tam pačiam sportininkui, skridusiam „Pitts S-2B".^[14]

S-1

Standartinis vienvietis Pitts akrobatinis biplanas su plokščio profilio (M6) sparnais ir tik apatiniuose sparnuose įrengtais eleronais. Montuojami įvairūs varikliai.^[15] Pagaminti 2 vnt., pirmasis pavadintas „Special“, antrasis – „Li’l Stinker“.^[16]

S-1C

Savarankiškai surenkamas vienvietis S-1, su plokščiu apatiniu sparnu ir su eleronais tik apatiniame sparne, skirtas 100–180 AG (75–134 kW) varikliams. Gaminamas nuo 1960 m.^[17][18]

S-1D

Savarankiškai surenkamas vienvietis S-1C su eleronais visuose sparnuose, panašus į S-1S.^[15][19]

S-1E

Savarankiškai surenkamas vienvietis S-1C. Naudojamas simetriškas aerodinaminis profilis . ^{[15] [19]}

S-1S

„Aerotek" gaminamas sertifikuotas S-1C, skirtas varžybiniam akrobatiniam skraidymui, apvali aerodinaminio profilio sekcija, keturi eleronai, varomas 180 AG (134 kW) galios Lycoming AEIO-360-B4A. Iki 2023 m. pagamintas 61 vnt.^[15][19] Šį modelį taip pat galima kaip savarankiškai surenkamą.^[20]

S-1SS

Panašus į S-1S. 180–200 AG (134–149 kW) ir didesnės galios varikliai, vienvietis, savarankiškai surenkamas, simetriškas sparnas, keturi simetriški „Super-Stinker“ stiliaus eleronai, 300 laipsnių/sek. sukimosi greitis, fiksuoto žingsnio sraigtas. „Steen Aero Lab“jį pardavinėja ir kaip savarankiškai surenkamą.^[21]

S-1T

„Aerotek" gaminamas S-1C su 200 AG (149 kW) galios Lycoming AEIO-360-A1E varikliu ir nedideliais pakeitimais; pagamintas 64 vnt.^[15] Keturi eleronai, vienvietis, simetriškas sparnas, simetriški eleronai, pastovaus greičio dviejų ar trijų menčių „Hartzell" propeleris. Viršutinis sparnas kiek pastumtas į priekį dėl geresnio balanso. Nuo 2008 m. „Aviat Aircraft“ jį gamino pagal atskirus užsakymus.^[4][8]

S-1-11B

Žinomas kaip „Model 11" „Super Stinker“. 300 AG (220 kW) galios „Lycoming“ variklis, keturi eleronai, vienvietis, simetriškas aerodinaminis profilis, trijų menčių pastovaus greičio propeleris, sukimosi greitis didesnis nei 300 laipsnių/sek., kilimo greitis didesnis nei 3000 pėdų/min. (15,3 m/s).^[22][23]

S-2

Padidintas dvivietis S-1, varomas 200 AG (149 kW) galios Lycoming AEIO-360-B4A.^[15]

S-2A

„Aerotek“ gaminamas S-2, varomas su 200 AG (149 kW) galios Lycoming AEIO-360-A1A arba -A1E varikliais, pastovaus greičio propeleriu, vėlesnės konstrukcijos turi ilgesnę važiuoklę ir 2 coliais (51 mm) didesne priekine kabina. Pagaminti 259 vnt.^[15][19]

S-2B

„Aerotek“ gamintas S-2A su 260 AG (194 kW) galios Lycoming AEIO-540-D4A5 varikliu, papildomu kuro baku viršutiniame sparne, važiuoklė ir viršutiniai sparnai pastumti šešis colius (15 cm) į priekį. Pagaminta 196 vnt.^[15][22]

S-2C

S-2B evoliucija su patobulintais eleronais ir vairu, plokščiu dugnu, pasižyminstis geresniu valdymu skrendant apsivertus, keturių eleronų, dvivietis, gamykloje surenkamas, su simetrišku aerodinaminiu profiliu modelis, varomas 260 AG (194 kW) galios Lycoming varikliu, sukančiu pastovaus greičio trijų menčių propelerį. Sertifikuotas +6 / -5 g. Nuo 2008 m. gaminamas „Aviat Aircraft“.^[22]

S-2E

Savarankiškai surenkamas S-2A iš gamyklinių rinkinių.^[15]

S-2S

„Aerotek" gamintas S-2B su viena kabina ir dviejų bakų degalų sistema. Fiuzeliažas sutrumpintas 14 colių (35 cm) į priekį nuo kabinos, kad būtų galima sumontuoti sunkesnį 260 AG (194 kW) Lycoming AEIO-540-D4A5. Sparnų mojis – lygiai 20 pėdų (6,10 m). Pagaminta 17 vnt.^[15][19][22]

S-2SE

Savarankiškai surenkamas S-2S.^[15]

•  Čilė (1980–1989 m.)^[24]
•  Jordanija
  • Kariuomenės akrobatikos komanda „Royal Jordanian Falcons“ (4 S-2As)^[25]
•   Venesuela

Kanada

• S-1C Kanados Atlanto aviacijos muziejus Halifaksas (Naujoji Škotija) .^[26]
• S-2A Kanados aviacijos ir kosmoso muziejs Otava (Ontarijas).^[27]

Italija

• S-1T Volandijos muziejuje, Somma Lombardo miestas (Varezė).^[28]

Jungtinės Valstijos

• S-1 MAPS aviacijos muziejus Šiaurės Kantonas (Ohajo valstija).^[29]
• S-1C Kalifornijos aviacijos ir kosmoso muziejus North Highlands (Kalifornijos valstija). ^[30]
• S-1C Hiller aviacijos muziejuje San Karlos (Kalifornijos valstija). ^[31]
• S-1C Pima oro ir kosmoso muziejuje Tuksonas (Arizonos valstija). ^[32]
• S-1C Nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus Udvar-Hazy centras, Chantilly miestas (Virdžinijos valstija). ^[33]
• S-1S San Diego oro ir kosmoso muziejus San Diegas (Kalifornijos valstija). ^[34]
• S-2 EAA aviacijos muziejuje Oshkosh miestas (Viskonsino valstija). ^[35]
• S-2B Frontiers of Flight muziejus Dalasas (Teksaso valstija). ^[36]
• Virdžinijos oro ir kosmoso centre Hamptonas (Virdžinijos valstija). ^[37]
• „Wings Over the Rockies“ oro ir kosmoso muziejus Denveris (Kolorado valstija). ^[38]

• (EN) Andrade, John Militair 1982. London: Aviation Press Limited, 1982. ISBN 0-907898-01-7.
• (EN) Aviat Aircraft Offical Site
• (EN) Donald, David, ed. The Encyclopedia of Civil Aircraft. London: Aurum Press, 1999. ISBN 1-85410-642-2.
• (EN) Montgomery, M.R. and Gerald Foster. A Field Guide to Airplanes, Second Edition. Boston: Houghton Mifflin Company, 1992. ISBN 0-395-62888-1.
• (EN) "1999 Plans Aircraft Directory. " Kitplanes Magazine Volume 16, Number 1, January 1999, Belvior Publications, Aviation Publishing Group LLC.
• (EN) "Plane and Pilot. " 1978 Aircraft Directory. Santa Monica CA: Werner & Werner Corp., 1977. ISBN 0-918312-00-0.
• (EN) Simpson, R.W. Airlife’s General Aviation. Shrewsbury, UK: Airlife Publishing, 1991, ISBN 1-85310-194-X.
• (EN) Taylor, John W.R., ed. Jane’s All the World’s Aircraft 1976-77. London: Macdonald and Jane’s, 1976. ISBN 0-354-00538-3.
• (EN) Taylor, John W.R., ed. Jane’s All the World’s Aircraft 1988-89. Coulsden, Surrey, UK: Jane’s Information Group, 1988. ISBN 0-7106-0867-5.
• (EN) Taylor, John W.R., ed. Jane’s Pocket Book of Light Aircraft – Second Edition. Coulsden, Surrey, UK: Jane’s Publishing Company, 1982. ISBN 0-7106-0121-2.
• (EN) Taylor, Michael J.H., ed. Brassey’s World Aircraft & Systems Directory 1999/2000 Edition. London: Brassey’s, 1999. ISBN 1-85753-245-7.
• (EN) Taylor, Michael J.H., ed. Janes’s Encyclopedia of Aviation, Vol. 5. Danbury, Connecticut: Grolier Educational Corporation, 1980. ISBN 0-7106-0710-5.
• (EN) "2008 Kit Aircraft Directory. " Kitplanes Magazine Volume 24, Number 12, December 2007, Belvior Publications, Aviation Publishing Group LLC.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.