Javos žmogus, pitekantropas (Pithecanthropus erectus) – iškastinis hominidas, kurio palaikai pirmąkart buvo aptikti 1891 m. Indonezijoje, Trinile, Bengawan Solo upės pakrantėje; vienas pirmųjų Homo erectus pavyzdžių. Atradėjas olandas Eugène Dubois pavadino jį Pithecanthropus erectus (mišrus lotynų ir graikų k. žodžių junginys, reiškiantis stačiasis žmogbeždžionis). Pirmąjį radinį sudarė kaukolės skliautas, šlaunikaulis bei keletas dantų, nors nėra tikslaus sutarimo, ar visi kaulai priklausė vienai rūšiai.^[1] 1936 m. paleontologas G.H.R. von Koenigswald Sangirano kaime aptiko pilnesnį panašų į pirmą kaukolės pavyzdį. Vėliau Sangirano apylinkėse rasta daugiau pavyzdžių.^[2]

Iki žmogaus palaikų aptikimo Didžiajame Riftiniame slėnyje Kenijoje, pitekantropo palaikai buvo laikomi seniausiais. Priešingai tų laikų nuomonei, kad pitekantropas yra tarpinė grandis tarp šiuolaikinių žmonių ir kitų hominidų bendro protėvio, iki 1999 m. antropologai galvojo, kad tiesioginiai žmonių protėviai buvo Afrikos Homo erectus atstovai (galbūt Homo ergaster), o ne Azijoje rasti Javos žmogus bei Pekino žmogus. Tačiau dabar ši paprasta paplitimo iš Afrikos teorija atmetama.^[3]