Pirmasis Marnos mūšis

Pirmasis Marnos mūšis
Priklauso: Pirmojo pasaulinio karo vakarų frontas

Mūšio žemėlapis
Data 1914 m. rugsėjo 6–12 d.
Vieta Marnos upė, į rytus nuo Paryžiaus, Prancūzija
Rezultatas Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pergalė
Konflikto šalys
Prancūzija Prancūzija
Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė
Vokietijos imperija Vokietijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Prancūzija Joseph Joffre
Prancūzija Joseph Gallieni
Prancūzija Michel-Joseph Maunoury
Prancūzija Louis Franchet d'Espèrey
Prancūzija Ferdinand Foch
Prancūzija Fernand de Langle de Cary
Prancūzija Maurice Sarrail
Jungtinė Karalystė John French
Vokietijos imperija Helmuth von Moltke
Vokietijos imperija Alexander von Kluck
Vokietijos imperija Karl von Bülow
Vokietijos imperija Max von Hausen
Vokietijos imperija Albrechtas fon Viurtembergietis
Vokietijos imperija Kronprincas Vilhelmas
Pajėgos
1 082 000
64 prancūzų divizijos
6 britų divizijos
900 000
51 vokiečių divizijos
Nuostoliai
Prancūzija 62 000 aukų
Jungtinė Karalystė 1 701 auka
Vokietijos imperija 67 700 aukų
apie 300 000 aukų[1]

Pirmasis Marnos mūšisPirmojo pasaulinio karo mūšis, vykęs 1914 m. rugsėjo 612 d. Jis baigėsi sąjungininkų pergale prieš Vokietijos kariuomenę vakaruose.

Britų ekspedicinių pajėgų vadas ir feldmaršalas Džonas Frenčas pradėjo planuoti visišką britų atsitraukimą į uostamiesčius prie Lamanšo sąsiaurio, kad būtų galima nedelsiant evakuotis. Paryžiaus karinis gubernatorius Žozefas Galjeni norėjo, kad prancūzų ir britų daliniai kontratakuotų vokiečius palei Marnos upę ir sustabdytų vokiečių puolimą. Sąjungininkų rezervai papildė gretas ir puolė vokiečių flangus. Rugsėjo 5 d. prasidėjo šešių prancūzų armijų ir britų ekspedicinių pajėgų (BEP) kontrpuolimas.

Rugsėjo 9 d. dėl sėkmingo Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos kontrpuolimo 1-oji ir 2-oji vokiečių armijos atsidūrė apsuptyje, todėl joms buvo įsakyta trauktis prie Enos upės. Besitraukiančias armijas persekiojo prancūzai ir britai, nors sąjungininkų žygio tempas buvo lėtas – 19 km per vieną dieną. Vokiečių kariuomenės nutraukė atsitraukimą po 65 km ties linija į šiaurę nuo Enos upės, kur jos įsitvirtino aukštumose ir dalyvavo pirmajame Enos mūšyje.

Rugsėjo 9 – 13 d. Vokietijos atsitraukimas reiškė, kad baigėsi bandymas nugalėti Prancūziją sutriuškinant prancūzų kariuomenę invazija iš šiaurės per Belgiją ir iš pietų per bendrą sieną. Abi pusės pradėjo abipuses operacijas, siekdamos apsupti šiaurinį savo priešininko sparną, vadinamosiose lenktynėse prie jūros, kurios baigėsi pirmajame Ypro mūšyje.

Išnašos

  1. Herwig 2009, pp. xii, xv, 315–16.

Šaltiniai