Pjeras Narsisas Gerenas (pranc.Pierre-Narcisse Guérin, 1774–1833 m.) – Prancūzijos vėlyvojo klasicizmo tapytojas.
Biografija
Pjeras Narsisas Gerenas gimė 1774 m. kovo 13 d. Paryžiuje. Jis mokėsi Prancūzijos akademijos mokykloje Paryžiuje pas Jean-Baptiste Regnault. 1797 m. P. N. Gerenas laimėjo „Romos prizą“ jauniesiems dailininkams ir išvyko tobulintis į Romą, kur jį Prancūzijos akademijoje mokė belgų dailininkas Joseph-Benoît Suvée. 1799 m. sėkmės sulaukė jo paveikslas „Marko Seksto sugrįžimas“. Grįžęs į Prancūziją P. N. Gerenas tapė melodramatišku klasicistiniu stiliumi, labai įtakotu Ž. L. Davido dailės. Jo paveikslai buvo populiarūs ir napoleoninėje Prancūzijoje jis buvo vertinamas antru paklausiausiu tapybos mokytoju po Ž. L. Davido. Jo mokiniais buvo Eženas Delakrua ir Teodoras Žeriko.
P. N. Gerenas buvo svarbus dailininkas tuo metu klasicizmui pereinant į romantizmą, tačiau po mirties jo tapytojo autoritetas ženkliai smuko. 1815 m. sukurtas paveikslas „Enėjas pasakoja Didonei Trojos miesto nelaimes“ laikomas geriausiu P. N. Gereno kūryboje. 1822−1828 m. tapytojas vadovavo Prancūzijos akademijai Romoje (Paryžiaus Prancūzijos dailės akademijos padalinys). 1829 m. jam suteiktas barono titulas. Pjeras Narsisas Gerenas mirė 1833 m. liepos 16 d. Romoje. Reikšmingiausią jo kūrybos dalį sudaro paveikslai antikinės istorijos ir mitologijos temomis.
Kūrinių galerija
„Napoleonas atleidžia Kairo sukilėliams 1798 m. spalio 23 dieną“ (1808, Versalio rūmai, Paryžius)