Petro evangelija – apokrifinė evangelija, datuojama II m. e. a. viduriu. Iki šių dienų visas evangelijos tekstas neišliko, išlikusioje dalyje pasakojama apie Jėzaus Kristaus pasmerkimą, nukryžiavimą ir prisikėlimą.^[1]

Petro evangelijoje laikomasi požiūrio, kad Kristaus kūnas tebuvęs regimybė, o mirtis ant kryžiaus nebuvęs atpirkimo veiksmas. Tvirtinama, kad Jėzaus prisikėlimo liudininkais buvę ir romėnų kareiviai, ir žydų pareigūnai (kitaip nei kanoninėse evangelijose).^[1]

Antiochijos vyskupas Serapijonas šios evangelijos autorystę priskyrė doketistams (dėl požiūrio, kad Jėzaus kūnas nebuvęs realus), o šiuolaikiniai tyrinėtojai linkę manyti, kad tekstą parašė Sirijos krikščionys gnostikai (tokia išvada daroma dėl evangelijos požiūrio į atpirkimą).^[1]