Liaudies etimologija aiškina, kad vietovardis sietinas su gyvenusia turtingų ūkininkų šeima, kuri mėgusi daug ir su riebiu padažu, seniau vadinamu patašu, pavalgyti. Kaip pasakoja vietos gyventojai, ponai išsirioglindavę po sočių pietų išsipūtusiais pilvais į kiemą (o jų sodyba prie pat kelio buvusi), ir kas pro šalį eidavo, vis stebėdavosi: ale kaip patašę, net pilvai užsirietę. Ilgainiui vietovė taip ir buvo praminta – Patašine.
Istorija
1935 m. Patašinėje buvo įsikūrę vienuoliai marijonai, kurie pastatė vienuolyno namus su vieša Šv. Kryžiaus koplyčia. 1936 m. čia nuolat gyveno 2 kunigai ir 5 broliai, 1940 m. – 1 kunigas ir 2 broliai. Šalia koplyčios buvo vienuolyno namelis bei ūkiniai pastatai. Vienuoliai marijonai laikė gyvulių, paukščių, dirbo įvairius žemės ūkio darbus.
Apie 1935–1940 m. Patašinė turėjo savo seniūną, kuriuo buvo Klemensas Lakickas. 1945 m., karo pabaigoje, K. Lakickas su žmona Veronika emigravo į Vokietiją, o paskui į JAV.
Sovietmečiu Patašinė buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė – Sudavijos valstybinio žirgyno gyvenvietė.[2] Žirgyno klestėjimo laikais ūkiui vadovavo Algirdas Kurlys. Buvo pasodintas vaismedžių medelynas. Nuo 1982 m. gyvenvietėje atsidarė biblioteka, ryšių skyrius, vaikų darželis. 1988 m. lapkričio 10 d. valgyklos „Žirgelis“ salėje buvusių tremtinių susitikime viešai iškelta Lietuvos trispalvė.[3]
2014 m. įsteigtas universalus daugiafunkcis centras, kuriame teikiamos vaikų ir suaugusiųjų švietimo, bendruomenės kultūrinės ir socialinės paslaugos. Projekto įgyvendinimo metu buvo apšiltintas pastatas, atlikti vidaus remonto darbai, įrengtas keltuvas neįgaliesiems.[4]
