Paragvajaus vyrų futbolo rinktinė – Paragvajaus Respublikai atstovaujanti futbolo komanda, valdoma Paragvajaus Futbolo Asociacijos (Asociación Paraguaya de Fútbol). Ši rinktinė Pasaulio futbolo čempionatuose dalyvavo 8 kartus, tačiau aukščiau ketvirtfinalio nepakildavo. Didžiausi komandos laimėjimai yra Copa América taurė, laimėta 1953 ir 1979 m., bei sidabro medalis 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse. Tai buvo pirmasis olimpinis medalis, kada nors iškovotas Paragvajaus sportininkų.
Paragvajaus rinktinė vadinama Los Guaraníes („gvaraniais“) ir La Albirroja („balta-raudona“).
Istorija
Pradžia
1906 m. olandas Viljamas Patsas įkūrė Paragvajaus futbolo lygą, o 1910 m. pirmą kartą suburta nacionalinė rinktinė. Ji debiutavo varžybose prieš Korienteso klubą „Hércules“ (Argentina), rezultatu 0-0. Paragvajiečiai susilaukė vis daugiau kvietimų žaisti tarptautines varžybas, todėl 1919 m. rinktinė oficialiai patvirtina Paragvajaus futbolo asociacijos ir ėmėsi ruoštis 1921 m. Copa América čempionatui. Pirmąsias oficialias tarptautines varžybas prieš Argentiną paragvajiečiai pralaimėjo rezultatu 1-5. Tačiau iki čempionato komanda gerokai sustiprėjo ir ten netikėtai nugalėjo daugkartinį žemyno čempioną Urugvajų rezultatu 2-1. Paragvajus čempionate liko ketvirtas. Nuo to laiko komanda nuolat dalyvaudavo Copa América čempionate, tiesa, dažniausiai užimdavo 3-4 vietas.
1929 m. Amerikos čempionate paragvajiečiai pirmą kartą užėmė 2 vietą, o kitais metais debiutavo pasaulio čempionate, vykusiame Urugvajuje. Debiutinėse varžybose „gvaraniai“ pralaimėjo JAV 3-0, o vėliau įveikė Belgiją 1-0, bet į kitą etapą nepateko. Pirmąjį įvartį pasaulio čempionatuose paragvajiečiams pelnė komandos kapitonas Luisas Vargas Penja.
Pirmasis auksas
1947 ir 1949 m. Pietų Amerikos čempionate Paragvajus vėl liko antras, bet pateko į 1950 m. pasaulio čempionatą Brazilijoje. Jame komanda sužaidė 2-2 su Švedija (įvarčius Paragvajui pelnė Atilijus Lopesas bei Sesaras Lopesas Fretesas), 2-0 pralaimėjo Italijai ir vėl nepateko į kitą etapą. Tačiau komandai po trejų metų pavyko pirmą kartą laimėti Pietų Amerikos čempionatą (vykusį Peru) – Manuelio Fleitaso Soličiaus vadovaujama rinktinė grupėje iškovojo 3 pergales, pasiekė 2 lygiąsias bei vienerias varžybas pralaimėjo, o finalinėse varžybose 3-2 nugalėjo Braziliją.
Vėliau prasidėjo rinktinės stagnacijos laikotarpis, daug talentingų paragvajiečių išvyko į Ispaniją, o komandai nepavyko patekti nei į pasaulio čempionatus nei laimėti Pietų Amerikos taurės. Nuo 1979 m. Paragvajaus futbolas atsigavo – „Olimpia“ klubas laimėjo „Libertadores“ taurę, o rinktinė antrą (ir iki šiol paskutinį) kartą laimėjo „Copa América“ čempionatą. Grupėje „gvaraniai“ pasiekė 2 pergales ir 1 lygiąsias, pusfinalyje eliminavo Braziliją, o finale – Čilę. Komandos lyderiai šiame Argentinoje vykusiame čempionate buvo Euchenijus Morelis, Hugas Talavera, Chulijus Sesaras Romeras.
1986 m., po 28 metų pertraukos, Paragvajus vėl dalyvavo pasaulio čempionate (Meksikoje). Jame paragvajiečiams pirmą kartą pavyko įveikti grupės etapą (1-0 įveikė Iraką, 1-1 su Meksika, 2-2 su Belgija). Aštuntfinalyje komandą eliminavo anglai (3-0). Turnyre komandos lyderiu vėl buvo Chulijus Romeras, puolime taip pat rezultatyviai žaidė Robertas Kabanjasas. Vėliau keletą metų komandai vėl nepavyko pasiekti aukštų rezultatų.
Auksinė karta
1992 m. olimpinėse žaidynėse jaunieji paragvajiečiai pasiekė ketvirtfinalį, o daugelis tos komandos narių po kelerių metų tapo rinktinės žvaigždėmis (Karlosas Gamara, Čelso Ajala, Josė Luisas Čilavertas, Fransiskas Arsė, Chosė Kardosas). Ši komanda dažnai įvardinama kaip Paragvajaus „auksinė karta“. Paragvajus įsitvirtino tarp geriausių Pietų Amerikos komandų, drauge su Argentina, Brazilija ir Urugvajumi. Nuo 1998 m. „gvaraniai“ tapo nuolatiniai pasaulio futbolo čempionatų dalyviai. Prancūzijoje komanda sužaidė 0-0 su Bulgarija ir Ispanija, 3-1 nugalėjo Nigeriją (įv. Ajala, Kardosas, Migelis Benitesas), o aštuntfinalyje tik po dramatiškos kovos nusileido šeimininkams ir būsimiems čempionams prancūzams (114 minutę auksinį įvartį pelnė Loranas Blanas). Vartininkas Čilavertas bei gynėjai Ajala ir Kardosas išrinkti į geriausių čempionato žaidėjų komandą.
2002 m. pasaulio čempionate Korėjoje ir Japonijoje paragvajiečiai sužaidė 2-2 su Pietų Afrika (įv. Rokė Santa Krusas ir F. Arsė), 1-3 pralaimėjo Ispanijai ir 3-1 nugalėjo Slovėniją (įv. Nelsonas Kuevasas (2) ir Chorchė Kamposas). Aštuntfinalyje komandą eliminavo (1-0) būsimi finalininkai vokiečiai. 2006 m. Vokietijoje pasaulio čempionatas Paragvajui baigėsi jau grupės etape, kai rezultatu 0-1 buvo pralaimėta Švedijai ir Anglijai, o pergalė (2-0) iškovota tik prieš Trinidadą ir Tobagą (įv. N. Kuevasas). Nepaisant gan sėkmingų pasirodymų pasaulio čempionatuose, Copa America turnyre žymesnių pergalių nepasiekta, beveik visada paragvajiečiai iškrisdavo ketvirtfinalyje.
Pastarieji metai
2007 m. komandos treneriu paskirtas argentinietis Cherardas „Tata“ Martinas. Jo vadovaujama komanda pasiekė naujas aukštumas. Įvyko kartų kaita, komandos lyderiais tapo nauji žaidėjai (Chusto Viljaras, Nelsonas Valdesas, Oskaras Kardosas, Salvadoras Kabanjasas ir kt.). Nors 2007 m. Copa América čempionate tradiciškai pasiektas ketvirtfinalis, tačiau komanda įspūdingai sužaidė atranką į 2010 m. pasaulio čempionatą. Jame „gvaraniai“ pirmą kartą pasekė ketvirtfinalį: grupėje sužaidė 1-1 su Italija (įv. Antolinas Alkarasas), 2-0 nugalėjo Slovakiją (įv. Enrikė Vera ir Kristianas Riverosas), bei išsiskyrė taikiai 0-0 su Naująja Zelandija; aštuntfinalyje po 11 m baudinių serijos buvo nugalėta Japonija, o ketvirtfinalyje po labai permainingos ir kontroversiškos kovos Paragvajaus rinktinė 1-0 buvo eliminuota būsimų čempionų ispanų. Paragvajuje rinktinė iškilmingai sutikta.
Cherardo Martino komanda 2011 m. po 32 metų pertraukos vėl pasiekė Copa América čempionato finalą. Jame traumų ir kortelių išretinta komanda 3-0 pralaimėjo Urugvajui. Įdomu tai, kad komanda finalą pasiekė visas varžybas sužaidusi lygiosiomis (ketvirtfinalį ir pusfinalį laimėjo baudinių serijomis).
Komandą palikus Martino, rezultatai krito žemyn. Buvo pakeista keletas trenerių, bandyta jauninti sudėtis, tačiau atrankoje į 2014 m. pasaulio čempionatą Paragvajus pasirodė labai prastai ir į patekimą garantuojančias vietas nepretendavo.