Ulmus laevis
|
Paprastoji vinkšna auganti savo buveinėje esančioje šiaurės Vokietijos Elbės užliejamose žemumose, prieš sužaliavimą (kairėje) ir po (dešinėje) sužaliavimo balandžio mėn. Individo kamieno apimtis krūtinės (1,3 m) aukštyje yra 5,0 m, aukštis apie 22 m, amžius daugiau kaip 150, arba 200 metų. Auga šiaurinėje Saksonijos-Anhalto žemės dalyje
|
Apsaugos būklė
|
Trūksta duomenų (IUCN 3.1), [1]
|
Mokslinė klasifikacija
|
|
Binomas
|
Ulmus laevis Pall., 1784
|
Heterotipiniai sinonimai[2]
|
Sąrašas>
-
- Ulmus acuta Dumort. (1827)
- Ulmus alba Kit. ex Willd. (1796)
- Ulmus celtidea Litv. (1908)
- Ulmus ciliata Ehrh. (1790)
- Ulmus communis var. ornata Carrière (1858)
- Ulmus effusa Willd. (1787)
- Ulmus effusa var. acuminata Roth (1827)
- Ulmus effusa var. inflexa Roth (1827)
- Ulmus effusa var. oblongata Roth (1827)
- Ulmus effusa var. rotundata Roth (1827)
- Ulmus inflexa (Roth) Sloboda (1852)
- Ulmus laevis var. celtidea Rogow. (1869)
- Ulmus laevis var. parvifolia Jovan. & Radulović (1980)
- Ulmus oblongata (Roth) Sloboda (1852)
- Ulmus octandra Schkuhr (1791)
- Ulmus pedunculata Foug. (1787)
- Ulmus racemosa Borkh. (1800)
- Ulmus rotundata (Roth) Sloboda (1852)
- Ulmus simplicidens E.L.Wolf (1923)
|
Paplitimas
|
|
Paprastųjų vinkšnų natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje (vakarinė Eurazija), pagal 2016 m:
- natūralus paplitimas
- ✖ izoliuotos natūralios populiacijos
- ▲ introdukuotos ir naturalizuotos populiacijos (Sinatropai)
|
Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties medžių rūšis.
Paplitimas
Savaime paplitusi Europoje nuo Prancūzijos iki Uralo kalnų, šiaurės rytuose iki pietų Suomijos, pietryčiuose iki Krymo pusiasalio bei pietryčių Balkanų (Bulgarijos). Taip pat izoliuotas jų arealas yra Kaukaze bei negausiai aptinkama Iberijos pusiasalyje.
Paplitimas ir augavietės Lietuvoje
Apyretė vietinių Lietuvos medžių rūšis. Auga upių šlaituose,[3] pavienių medžių pasitaiko lapuočių miškuose derlingame drėgname dirvožemyje.
Matmenys
Iki 40–50 metų amžiaus medžiai auga labai greitai, vėliau jų augimo tempai sulėtėja. Medis užauga iki 35 m aukščio su iki 2 m skersmens kamienu.
Aukščiausia žinoma vinkšna auga Olandijos Houtemo mieste, jos aukštis 32,2 m pasak 2011 metais Leo Goudzwaard atliktų matavimų.[4]
Didžiausią kamieno skersmenį turi Vokietijos Brandenburgo žemėje, Giulico-Reco (Gülitz-Reetz) mieste augantis medis, jo kamieno skersmuo krūtinės aukštyje 3,1 m. Lenkijos Komoruvo (Komorów) kaimelyje (Švidnicos apygarda) auganti paprastoji vinkšna turi 2,96 m skersmens kamieną.[reikalingas šaltinis]
Amžius
Gyvena iki 300–500 metų.
Požymiai
Laja tanki, plačiai elipsiška. Kamieno žievė suaižėjusi. Stambiosios šakos auga į viršų, plonosios svyra žemyn. Ūgliai šviesiai rudi, plaukuoti. Lapai pailgi, atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, nesimetrišku pagrindu, nusmailėjusia viršūne, dvigubai pjūkliškais kraštais, šiurkštūs, tamsiai žaliai plika viršutine ir šviesesne, plaukuota, ryškiai gyslota apatine puse. Žiedai rausvi, smulkūs, dvilyčiai ant trumpo kotelio. Apyžiedis netaisyklingos varpelio formos. Kuokeliai 6-8. Piestelė viena. žiedai apdulkinami vėjo. Vaisius – pailgai rutuliški, įkirpta viršūne, blakstienotais kraštais, gelsvai rudi, ilgakočiai sparnavaisiai.
Žydi balandžio mėn., prieš skleidžiantis lapams.
Panaudojimas
Mediena prastos kokybės, nors tinka stalių gaminiams, apdailai, papuošalams. Nuo seno sodinama miestams ir kaimams apželdinti.
Pavadinimas
Mokslinio, lotynų kalba šios medžių rūšies pavadinimo autorius Peter Simon Pallas, gyvenęs 1741–1811 metais.
Galerija
Literatūra
- Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 152 psl.
Šaltiniai
Nuorodos