Paprastoji vinkšna

Ulmus laevis
Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis)
Paprastoji vinkšna auganti savo buveinėje esančioje šiaurės Vokietijos Elbės užliejamose žemumose, prieš sužaliavimą (kairėje) ir po (dešinėje) sužaliavimo balandžio mėn. Individo kamieno apimtis krūtinės (1,3 m) aukštyje yra 5,0 m, aukštis apie 22 m, amžius daugiau kaip 150, arba 200 metų. Auga šiaurinėje Saksonijos-Anhalto žemės dalyje
Apsaugos būklė

Trūksta duomenų (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
( Dilleniidae)
Šeima: Guobiniai
( Ulmaceae)
Gentis: Guoba
( Ulmus)
Rūšis: Paprastoji vinkšna
( Ulmus laevis)
Binomas
Ulmus laevis
Pall., 1784
Heterotipiniai sinonimai[2]
Paplitimas
Paplitimas
Paprastųjų vinkšnų natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje (vakarinė Eurazija), pagal 2016 m:
     natūralus paplitimas
izoliuotos natūralios populiacijos
introdukuotos ir naturalizuotos populiacijos (Sinatropai)

Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties medžių rūšis.

Paplitimas

Savaime paplitusi Europoje nuo Prancūzijos iki Uralo kalnų, šiaurės rytuose iki pietų Suomijos, pietryčiuose iki Krymo pusiasalio bei pietryčių Balkanų (Bulgarijos). Taip pat izoliuotas jų arealas yra Kaukaze bei negausiai aptinkama Iberijos pusiasalyje.

Paplitimas ir augavietės Lietuvoje

Apyretė vietinių Lietuvos medžių rūšis. Auga upių šlaituose,[3] pavienių medžių pasitaiko lapuočių miškuose derlingame drėgname dirvožemyje.

Saugomos vinkšnos (GPO)

Matmenys

Iki 40–50 metų amžiaus medžiai auga labai greitai, vėliau jų augimo tempai sulėtėja. Medis užauga iki 35 m aukščio su iki 2 m skersmens kamienu.

Aukščiausia žinoma vinkšna auga Olandijos Houtemo mieste, jos aukštis 32,2 m pasak 2011 metais Leo Goudzwaard atliktų matavimų.[4]

Didžiausią kamieno skersmenį turi Vokietijos Brandenburgo žemėje, Giulico-Reco (Gülitz-Reetz) mieste augantis medis, jo kamieno skersmuo krūtinės aukštyje 3,1 m. Lenkijos Komoruvo (Komorów) kaimelyje (Švidnicos apygarda) auganti paprastoji vinkšna turi 2,96 m skersmens kamieną.[reikalingas šaltinis]

Amžius

Gyvena iki 300–500 metų.

Požymiai

Laja tanki, plačiai elipsiška. Kamieno žievė suaižėjusi. Stambiosios šakos auga į viršų, plonosios svyra žemyn. Ūgliai šviesiai rudi, plaukuoti. Lapai pailgi, atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, nesimetrišku pagrindu, nusmailėjusia viršūne, dvigubai pjūkliškais kraštais, šiurkštūs, tamsiai žaliai plika viršutine ir šviesesne, plaukuota, ryškiai gyslota apatine puse. Žiedai rausvi, smulkūs, dvilyčiai ant trumpo kotelio. Apyžiedis netaisyklingos varpelio formos. Kuokeliai 6-8. Piestelė viena. žiedai apdulkinami vėjo. Vaisius – pailgai rutuliški, įkirpta viršūne, blakstienotais kraštais, gelsvai rudi, ilgakočiai sparnavaisiai.

Žydi balandžio mėn., prieš skleidžiantis lapams.

Panaudojimas

Mediena prastos kokybės, nors tinka stalių gaminiams, apdailai, papuošalams. Nuo seno sodinama miestams ir kaimams apželdinti.

Pavadinimas

Mokslinio, lotynų kalba šios medžių rūšies pavadinimo autorius Peter Simon Pallas, gyvenęs 17411811 metais.

Galerija

Literatūra

  • Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 152 psl.

Šaltiniai

  1. Barstow, M. & Harvey-Brown, Y. 2017. „IUCN Red list - Ulmus laevis. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2017-02-15.{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) Straipsnis anglų k.
  2. powo.science.kew.org / Ulmus laevis Pall.
  3. Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 58–59
  4. http://www.monumentaltrees.com/nl/nld/limburg/valkenburgaandegeul/2494_chateausintgerlach/4113/

Nuorodos