Paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella) – kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos, kiškiakopūsčių (Oxalis) genties augalas.
Daugiametis, 5-12 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, plonas, šliaužiantis, dažnai apšepęs rausvais mėsingais žvyneliais, iš jo išauga ilgakočiai lapai. Lapkotis plonas, 2-10 cm ilgio, žalsvas, rausvas arba raudonas, plaukuotas. Lapai trilapiai; lakšteliai apaugę retais, ilgais, baltais plaukeliais, tamsoje (naktį arba darganotą dieną) nulinksta ir susiglaudžia. Žiedai pavieniai, kaip ir lapai, išauga iš šakniastiebio, ilgakočiai, su dviem mažomis žvyniškomis pažiedėlėmis. Taurelė iš 5 ovališkų, 3 kartus už vainiklapius trumpesnių, iš išores plaukuotų taurėlapių. Vainiklapiai 5, balti, su violetinėmis arba rožinėmis gyslelėmis ir dažnai geltona dėme prie pamato. Kuokelių 10; išoriniai, esantys prieš vainiklapius, trumpesni, vidiniai, esantys prieš taurėlapius, ilgesni. Liemenėliai 5. Vaisius – penkializdė, penkiakampė, šviesiai ruda dėžutė; prinokusi ji plyšta ir išsvaido sėklas. Kiekviename lizde po 1 arba 2 mažas, rudas, išilgai briaunotas sėklas.
Kiškiakopūsčių sąžalynas miško paklotėje
Žydi gegužės – birželio mėn. Dažnas visoje Lietuvoje. Auga ūksminguose spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač kiškiakopūstiniuose eglynuose. Mėgsta apydrėgnius, derlingus dirvožemius.
Lapuose yra oksalo rūgšties, vitamino C. Maistui galima vartoti tik nedideliais kiekiais, nes oksalo rūgšties druska kenkia inkstams.
Literatūra
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 48 psl.
