Pangermanizmas (vok. Pangermanismus) – XIX–XX a. pirmos pusės vokiečių nacionalistinė doktrina, reiškusi agresyvius Vokietijos siekius suvienyti visus vokiškai kalbančius žmones į vieną nacionalinę valstybę – Didįjį germanų reichą (vok. Großgermanisches Reich).^[1]

Pangermanizmas atsirado XIX a. pab. Austrijoje.^[2] Buvo reikalaujama sujungti Austriją su Vokietija.^[2] Tam tikslui 1891 m. įkurta Pangermanistų sąjunga.^[2][3] Judėjimas buvo nukreiptas prieš slavų tautų siekius išsivaduoti iš Austrijos-Vengrijos imperijos.^[2] Pangermanistai siekė suvienijus visus vokiečius sukurti galingiausią valstybę Europoje. Austrijos ir Vokietijos susivienijimo reikalavimas buvo atgaivintas po Pirmojo pasaulinio karo.^[2] Tačiau tuomet jį įgyvendinti Paryžiaus taikos konferencijoje uždraudė Antantės šalys.^[2]

Pangermanizmo idėjos turėjo didelę įtaką nacizmo ideologijai.^[3] Po Pirmojo pasaulinio karo stipriausia jėga, siekianti įgyvendinti pangermanizmą, tapo nacionalsocialistų partija. 1933 m. reichskancleriu tapusio A. Hitlerio užsienio politika prisijungti vokiškas žemes sukėlė Antrąjį pasaulinį karą.^[3] Pralaimėjusi karą Vokietija ne tik neteko viešpatavimo Europoje, bet ir nemažai žemių rytuose, o daug vokiečių buvo išvaryti iš jų gyvenamų teritorijų. Po Antrojo pasaulinio karo pangermanizmo idėjos tapo mažareikšmės.^[3]