Panevėžio sinagogos vieta šiuolaikiniame miesto žemėlapyje
Panevėžio sinagoga, istorikų vadinama Didžiąja Panevėžio žydų sinagoga – buvusi sinagoga Panevėžyje, žydų gyvenamame kvartale, prie Ukmergės gatvės, Sinagogų aikštėje. Pagrindinė miesto sinagoga. Neturėjo krosnies, naudota tik vasarą. Be pagrindinės sinagogos XX a. pradžioje Panevėžyje buvo dar 12 žydų maldos namų, o 1936 m. mieste iš viso minima 17 žydų maldos namų.[1]
Istorija
Pastatyta 1794 m. šešių turtingiausių miesto žydų pastangomis maždaug toje vietoje, kur šiais laikais yra Juozo Miltinio dramos teatro ūkinis kiemas ir garažai. Sinagoga davė pradžią Sinagogų aikštei, kuri susiformavo, pastačius netoliese dar ir mūrinius maldos namus (betmidrašą). Vėlesniais laikais nuo Ukmergės gatvės pusės aikštė visiškai užstatyta pastatais. 1942 m. nacių okupacinė valdžia prie šios aikštės buvusias sinagogas pardavė nugriauti. Ar būtent tada jos nugriautos, duomenų nėra; sinagogos galėjo nukentėti ir per karo veiksmus 1944 m.: naktį vykusio bombardavimo metu kvartalas tarp Ukmergės ir Elektros gatvių smarkiai sugriautas.[2]
Apie Didžiąją Panevėžio sinagogą iš išlikusių dokumentų ir nuotraukų žinota labai nedaug. Ikonografiškai vertingiausias šaltinis buvo dailininko Gerardo Bagdonavičiaus 1928 m. piešinys (saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje). Istorikų žinias apie sinagogą papildė XXI a. antrajame dešimtmetyje Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje rastas Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo Pauliaus Galaunės studentų Minos Švabskaitės ir Iciko Zingerio seminarinis darbas „Panevėžio žydų sinagoga“, parengtas kažkada po 1932 m. Studentų aprašyta sinagogos išorė ir vidus, pridėta 10 nuotraukų bei nustatytas tikslus pastatymo laikas – 1794 m. (rastas užrašas ant altoriaus).[2]
Aprašymas
Pasak studentų, sinagoga stovėjo „sinagogų kieme“, apsupta trijų betmidrašų. Buvo medinė, prailginto keturkampio formos, su prieangiu ir sale, be priestatų. Pamatai mūryti iš nedidelių akmenų ir plytų. Sienos suręstos iš aptašytų keturkampių rąstų. Sienų stabilumui užtikrinti prie rąstų prikalti stogą siekiantys keturkampiai tašyti stulpai, po 2–3 kiekvienoje pusėje. Langai įtaisyti aukštai nuo žemės, beveik siekiantys stogą. Didieji langai įrengti po du greta, kiekvienas su 10 mažų stiklelių. Mažieji langai su 6 tokio pat dydžio stikleliais įrengti moterų daliai apšviesti. Visi langai viršutinėje dalyje išlenkti lanku. Durys paprastos, vienpusės, neaukštos, sunkios. Vyriai ir rankenos – geležiniai. Buvo durys rytuose, kur yra altorius, pietuose, šone vyrams įeiti, durys moterims įeiti per kiemą ir durys iš prieangio į sinagogos salę. Stogas dengtas gontais, dvilypis (2 aukštų), keturšlaitis. Iš rytų ir vakarų pusės stogo galuose įrengtos trikampio formos skylės – čiukurai, uždengti paprastomis lentomis.[1]
Sinagogos salė buvo beveik metru žemesnė nei prieangis, pasiekiama iš prieangio, nusileidžiant trimis laiptais. Prieangis buvo skirtas tik vyrams, moterys į joms skirtą galeriją salėje patekdavo laiptais per kiemą. Salės lubos buvo su skliautiniu perdengimu, apkaltos plonomis lentomis, grindys – medinės. Salės viduryje buvo bima – kelių laiptelių pakyla religinėms apeigoms atlikti ir Torai skaityti. Altorių, vadinamą aron hakodešu, kur saugota Tora, puošė medžio raižiniai. Altorius buvo prieš pat įėjimą, prieš priekinę rytų sieną. Virš altoriaus buvo pusrutulio formos baldakimas su iš medžio išpjaustytu liūtu.[1]
Sinagogoje ant specialaus staliuko stovėjo didelė maždaug 1,5 m ilgio žalvarinė žvakidė – menora, svėrusi 65 kg. Žvakidė nukalta 1804 m. kalvio Jokūbo, Šlano Zalmano sūnaus. Buvo sudaryta iš 37 lengvai atjungiamų ir išskiriamų dalių.[1]
G. Bagdonavičiaus piešinys Aukštaitijos internetinės naujienų agentūros straipsnyje „Panevėžio žydų medinė sinagoga“, 2014 m. kovo 17 d. Nuoroda tikrinta 2020-06-26.
