Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinės

Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinės

Kristaus Karaliaus kapinių pagrindiniai vartai
Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinės
Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinės
Koordinatės
55°42′44″š. pl. 24°22′30″r. ilg. / 55.71221°š. pl. 24.375063°r. ilg. / 55.71221; 24.375063
Vieta Panevėžio miesto savivaldybė
Naudotas Nuo 1914 m. iki dabar

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinės, dar vadinamos Ramygalos gatvės kapinėmis – veikiančios Panevėžio miesto savivaldybės kapinės.

Istorija

Kristaus Karaliaus kapinių pagrindinis takas

Kapinės įkurtos 1914 metais.

XX a. pradžioje, augant Panevėžiui, nuspręsta statyti antrą parapinę bažnyčią – Šv. Stanislovo. Tačiau iki Pirmojo pasaulinio karo tespėta sumūryti tik pamatus, o šiam pasibaigus nebuvo poreikio tęsti statybą, nes 1919 m. iš stačiatikių atgauta Pijorų bažnyčia. Visgi įkūrus Panevėžio vyskupiją, nuspręsta nebaigtą statyti bažnyčią paversti katedra. Šventovę 1930 m. pašventino pats Jonas Mačiulis-Maironis.

Iki XIX a. pirmosios pusės kapinės būdavo bažnyčių šventoriuose, bet augant miestams, čia pritrūkdavo vietos, tad kapines imta kurti atokiau nuo miesto. Tų laikų atstumais Ramygalos gatvė buvo toli.

Bažnyčiai priklausė tik nedidelis žemės plotas, o likusįjį parapijai padovanojo patys miestiečiai. Pirmasis šiose kapinėse 1914 m. palaidotas Sofijos pulko pulkininkas Robertas Banevičius. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kapinės ėmė sparčiai pildytis.[1]

Kultūros paveldo objektai

Lietuvos karių palaidojimo kompleksas

Kiti paminklai:[1]

  • Vitartų šeimos koplyčia
  • Paminklas kunigui ir Švč. Trejybės bažnyčios rektoriui Jurgiui Tilvyčiui-Žalvarniui, mirusiam per laidotuves prie kapo duobės
  • Paminklas Juozui ir Kamilijai Zaborskiams, literatūrologės, profesorės Vandos Zaborskaitės tėvams
  • Gaublio formos paminklas keliautojui Valdui Raščiauskui

Kapinėse buvo palaidoti kai kurie Pajuosčio aerodrome dislokuotų SSRS karinių lėktuvų ekipažų nariai, pakilę iš Pajuosčio ir žuvę 1972 ir 1990 m. katastrofose. Kapavietes žymi pastatyti antkapiniai paminklai.[17]

Kapinėse palaidoti

Šaltiniai

  1. ↑ 1,0 1,1 https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/kapines-panevezio-istorijos-paminklas/
  2. ↑ „Sovietų karių kapai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  3. ↑ „Lietuvos karių ir sovietų teroro aukų kapai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  4. ↑ „J. Masiulio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  5. ↑ „F. Lialio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  6. ↑ „M. ir G. Karkų kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  7. ↑ „E. Jodinskaitės kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  8. ↑ „S. Mačiulio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  9. ↑ „M. Masalskio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  10. ↑ „J. Janulionio antkapis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  11. ↑ „P. Būtėno kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  12. ↑ „A. Belazaro kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  13. ↑ „J. Miltinio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  14. ↑ „J. Stanikūno kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  15. ↑ „J. Stankevičiaus kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  16. ↑ „B. Babkausko kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  17. ↑ Daiva Savickienė (2018-09-25). „Tragedijos su slaptumo grifu“. Balsas.lt. Suarchyvuotas originalas 2019-02-07. Nuoroda tikrinta 2019-02-05.

Nuorodos