Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinės, dar vadinamos Ramygalos gatvės kapinėmis – veikiančios Panevėžio miesto savivaldybės kapinės.
Istorija
Kapinės įkurtos 1914 metais.
XX a. pradžioje, augant Panevėžiui, nuspręsta statyti antrą parapinę bažnyčią – Šv. Stanislovo. Tačiau iki Pirmojo pasaulinio karo tespėta sumūryti tik pamatus, o šiam pasibaigus nebuvo poreikio tęsti statybą, nes 1919 m. iš stačiatikių atgauta Pijorų bažnyčia. Visgi įkūrus Panevėžio vyskupiją, nuspręsta nebaigtą statyti bažnyčią paversti katedra. Šventovę 1930 m. pašventino pats Jonas Mačiulis-Maironis.
Iki XIX a. pirmosios pusės kapinės būdavo bažnyčių šventoriuose, bet augant miestams, čia pritrūkdavo vietos, tad kapines imta kurti atokiau nuo miesto. Tų laikų atstumais Ramygalos gatvė buvo toli.
Bažnyčiai priklausė tik nedidelis žemės plotas, o likusįjį parapijai padovanojo patys miestiečiai. Pirmasis šiose kapinėse 1914 m. palaidotas Sofijos pulko pulkininkas Robertas Banevičius. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kapinės ėmė sparčiai pildytis.[1]
Paminklas kunigui ir Švč. Trejybės bažnyčios rektoriui Jurgiui Tilvyčiui-Žalvarniui, mirusiam per laidotuves prie kapo duobės
Paminklas Juozui ir Kamilijai Zaborskiams, literatūrologės, profesorės Vandos Zaborskaitės tėvams
Gaublio formos paminklas keliautojui Valdui Raščiauskui
Kapinėse buvo palaidoti kai kurie Pajuosčio aerodrome dislokuotų SSRS karinių lėktuvų ekipažų nariai, pakilę iš Pajuosčio ir žuvę 1972 ir 1990 m. katastrofose. Kapavietes žymi pastatyti antkapiniai paminklai.[17]