54°46′25″ š. pl. 24°55′17″ r. ilg. / 54.77361°š. pl. 24.92139°r. ilg. / 54.77361; 24.92139

Šis straipsnis apie miškus Elektrėnų sav.. Apie mišką Vilniuje skaitykite straipsnyje Panerių miškas.

Panerių miškai – miškai pietryčių Lietuvoje, daugiausia Elektrėnų savivaldybėje (pietrytinė dalis siekia Trakų rajoną), 2 km į rytus nuo Vievio. Driekiasi pagal kairįjį Neries krantą (kitame krante – Dūkštų-Šilėnų miškai. Priklauso Kaišiadorių miškų urėdijai, Vievio girininkijai. Apima 26,3 km² plotą. Masyvą sudaro Panerių, Paaliosės, Pugainių, Lazdėnų miškai.

Paviršius banguotas, vietomis – kalvotas, stačiais šlaitais, vietomis skardžiais leidžiasi link Neries. Būdingi jauriniai silpnai sujaurėję ir velėniniai jauriniai smėliai. Miškais teka Neries intakai Aliosa, Bražuolė, Rugtupis, telkšo 3 ežerėliai (Vepriškai, Ešerinis, bevardis).

Medynai:

• pušynai: 85 %
• eglynai: 7 %
• beržynai: 5 %
• baltalksnynai: 1 %
• juodalksnynai: 1 %
• ąžuolynai: 1 %

Jaunuolynai sudaro 29 % medynų, pusamžiai medžiai 53 %, pribręstantys 12 %, brandūs 6 %.

Panerių miškuose sutinkamos lapės, usūriniai šunys, šernai, briedžiai, stirnos, kiškiai, voverės, kiaunės, barsukai.^[1]

Miškus kerta plentas  108  Vievis–Maišiagala–Nemenčinė . Panerių miškuose gausu archeologinio paveldo, ypač kapaviečių: čia rastas Paaliosės pilkapynas, Kryžkelio pilkapynas, Padūkštų pilkapynas, Kragžlių pilkapynas, Popų pilkapynas, Papiškių senovės gyvenvietė. Ties Paneriškėmis susidaręs Paneriškių skardis, auga saugomas Paneriškių ąžuolas, taip pat yra Bražuolės akmuo, Bražuolės tufų atodanga, trykšta Pinyklos, Pušyno šaltiniai. Beveik visi Panerių miškai patenka į Neries regioninį parką. Įrengtos kelios regyklos ir poilsiavietės.

Panerių miškuose įsikūrę kaimai: Balčiūnai, Paneriškės, Papiškės, Kragžliai, Pugainiai, Baltamiškis, Ausiutiškės, Paneriai, Apskrita, Karageliškės, Gulaičiai, Malavolė, Žalgiris, Padūkštai, Ešerinė, Vanga, Paaliosė, Medžiolai, Vasyliškės.