Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė apskrita, 35 m skersmens, per 0,5 m iškiliu viduriu. Šiaurinėje pašlaitėje, 2 m žemiau aikštelės iškastas 20 m ilgio, 6 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Už jo iškastas antras 2,5 m pločio, 0,2 m gylio griovys. Šiaurės vakarų šlaite, 2 m žemiau griovio yra trikampė 21 m ilgio, 20 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 10-11 m aukščio, šiaurinis šlaitas – tik 3,5 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs praretintomis eglėmis.
Tyrimai
1933 m. Petras Tarasenka aikštelės vakariniame pakraštyje ištyrė 30 m² bendrą plotą, aptiko iki 1,5 m storio kultūrinį sluoksnį su akmeniniu įtveriamuoju ir su skyle kotui kirviais, galąstuvu, kauline yla, adikliu, smeigtuku, brūkšniuota, gludinta, lygia ir grublėta keramika, geležies gargažėmis, gyvulių kaulais. 1949 m. ir 1972 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – I tūkstantmečio viduriu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 11000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1199000 m².