Buvęs bažnytkaimis, katalikų parapijos centras su čia stovėjusia filijine bažnyčia. Jos vieta paženklinta bendruomenės kryžiumi ir paminkliniu akmeniu. Išlikę bažnyčios pamatai, senoji klebonija. Yra veikiančios senos kapinės, Pajūrio Nukryžiuotojo Jėzaus koplyčia. Ilgą laiką stovėjo paminklas – betoninė stela SSRS NKVD 106-ojo pasienio būrio 2-ojo forposto sovietų pasieniečiams, žuvusiems 1941 m. birželio 22 d.[2] 2-asis pasieniečių forpostas, kuriam vadovavo leitenantas Pavelas Iljičius Podgornys, buvo netoli Pajūrėlio kaimo.[3] 2022 m. gegužės mėnesį, vykstant karui Ukrainoje, sovietine simbolika paženklintas paminklas buvo nugriautas.[4]
Buvusios bažnyčios vieta
Pajūrio kaimo pievose gausu saugomų rūšių turtingų smilgynų (žymimi kodu 6270), todėl taikoma buveinių apsauga kuri pakliūna į Natura 2000“ Europos Sąjungos (ES) specialių saugomų teritorijų tinklą.[5]
Istorija
Pirmoji Pajūrio bažnyčia, kuri buvo Kražių parapijos filija, datuojama 1569 m. Iki 1613 m. faktiškai buvusi tik koplyčia, kurią globojo Kražių klebonai. Vėlesniuose dokumentuose minimos 1689, 1806, 1829, 1896–1897 m. pastatytos bažnyčios. 1912 m. Pajūrio filijoje, turėjusioje parapijos teises, buvo 988 žmonės. Tais metais buvo pastatyta laikina bažnyčia, kuri 1941 m. sudegė, o 1954 m. nugriauta.[6]
Tarpukario metu, 1936 metais, Tauragės miestui trūkstant žalių erdvių, šalia Tauragės miesto esantis Pajūrio kaimas, dėl šalia esančio „didelio sauso pušyno“ buvo planuojamas paversti į miesto vasarvietę. 1936 m. netgi pradėta svarstyti apie sklypų vilų statybai skirstymą.[8]
Pokario metas apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
