Pagarba – aukštas įvertinimas, pripažinimas arba skaitymasis su aplinkos ar kito asmens jausmais, mintimis, idėjomis, norais bei poreikiais, pasiekimais ir pasirinkimais, jų pripažinimas reikšmingais, vertais dėmesio, turinčiais aukštą vertę.
Pagarba gali būti parodoma elgesiu, išreiškiama kalba bei socialiniais gestais. Plačiausiai naudojami skirtingame kontekste pagarbą išreiškiantys gestai – rankos paspaudimas, apkabinimas, nusilenkimas, nusiimamas galvos apdangalas, ant krūtinės padedamas delnas, ištiestas delnas prie smilkinio, kūno padėties pakeitimas į tiesią stovėseną.
Pagarba taip pat gali būti jausmo pavidalu: juntama iš aplinkos ar kito asmens atžvilgiu. Kadangi žmogus geba kontroliuoti savo elgesį bei veiksmus, pagarba nebūtinai akivaizdžiai išreiškiama atskirais gestais ar kalba. Asmeniui jaučiant pagarbą aplinkos ar kito asmens atžvilgiu, elgesys esti pagarbus ir dėmesingas natūraliai, besąlygiškai priimamas individualumas ir keistumas.
Istorija ir dabartis
Gali būti, kad praeityje pagarba turėjo įtakos individo šansams išlikti. Pvz., dykumos klajoklių gentyse, bendruomenės nariams keliantis iš vienos vietos į kitą, niekieno negerbiami asmenys tikėtina galėdavo būti palikti ir pasmerkti žūčiai, kaip nesvarbūs, nevertingi ar nenaudingi bendruomenei.
Dabartiniais laikais šis ryšys tarp pagarbos ir išgyvenimo yra daug silpnesnis, pavyzdžiai būtų žmonių rūpinimasis turtingu asmeniu už atlyginimą, bet nebūtinai jaučiant pagarbą jam pačiam, arba nepagarba talentingam garsiam ar kitaip daug nusipelniusiam žmogui, kuris žemina kitus.
Pagarbos buvimas arba nebuvimas šiuolaikiniame kontekste turi reikšmę, kai žmonės priima su kitais žmonėmis susijusius sprendimus. Kitą gerbiantis asmuo nuspręs/pasielgs kitaip nei toje pačioje situacijoje pasielgtų negerbiantis asmuo. Gerbiantis kitą žmogus yra jam palankesnis, linkęs bendradarbiauti, padėti, ir pastarajam pasiekti savo tikslų reikia mažiau ar mažesnių pastangų. Esant abipusei pagarbai, žmonių santykiuose būna mažiau konfliktų.
