Pacifizmas (lot. pacificus – „taikus“) – judėjimas, smerkiantis bet kokius karus ar prievartą, pasyviomis priemonėmis remiantis taiką.^[1]

Pacifizmas apima eilę požiūrio taškų:

• tikėjimas, jog tarptautiniai nesutarimai gali ir turi būti išspręsti taikiai
• tikėjimas, jog valstybinės ir privačios karinės struktūros ir jai dirbanti karinė pramonė turėtų būti panaikintos;
• oponavimas bet kokiai visuomenės struktūrai, įgaliojusiai savo vyriausybę turėti išskirtines jėgas (anarchistinis arba libertaristinis pacifizmas);
• atsisakymas fizinės prievartos politinių, ekonominių ar socialinių tikslų siekimui;
• prievartos metodų neigimas bet kokiomis aplinkybėmis, įskaitant asmeninę ar bendrą savigyną.

Pacifizmas gali remtis moralės principais (deontologinis požiūris) arba pragmatizmu (konsekvencialistinis požiūris). Principinio pacifizmo šalininkai tiki, jog bet kokioje prievartos situacijoje – ar kare, ar tarpasmeniniuose santykiuose, prievartos veiksmas taps moraliai neteisingu. Tuo tarpu, pragmatikai pacifistai mano, jog karo ar tarpasmeninės prievartos kaina yra per didelė, dėl to yra būtina rasti kitus sprendimo kelius.

Pacifistų simbolis – apversta Gyvybės Runa pavaizduota Amžinybės simbolio (rato) apsuptyje. Kai kurie pacifizmo priešininkai tvirtina, kad iš tikrųjų tai Nerono kryžius, simbolizuojantis neapykantą religijai. Nerono kryžius atrodo taip pat, kaip ir pacifizmo simbolis, ten vaizduojamas apibrėžtas, apverstas ir nulaužtais galais Jėzaus Kristaus kryžius.