SZD-30 Pirat – vienvietis daugiausiai medinės konstrukcijos daugiafunkcis sklandytuvas, 1966 m. sukurtas Lenkijos įmonėje SZD (lenk.Szybowcowy Zakład Doświadczalny). Orlaivis išbandytas 1966 m. gegužės mėn.,[1] masiškai gamintas 1967–1974 m. įmonėje SZD Bielsko, 1974–1980 m. – WSK Świdnik.[2]
Konstrukcija
SZD-30 – daugiausiai medinės konstrukcijos aukštasparnis sklandytuvas.[1] Virš monokokiniofiuzeliažo sumontuoto sparno viršutinėje ir apatinėje plokštumose įrengti oro stabdžiai. Vidinės sparno dalies aerodinaminė chorda – pastovi, o išorinė – kūginė.[3]
Priekinė fiuzeliažo priekinė dalis yra pagaminta iš stiklo pluošto.[1] Vieno rato pagrindinė važiuoklė – fiksuota, kabinos gaubtas – vientisas, atsidarantis į dešinę.[4] Pedalai ir piloto sėdynė yra reguliuojami skrydžio metu ir gali būti nustatomi 5 padėtyse. Sėdynė pritaikyta ant nugaros kabinamam parašiutui. Konstrukcija numato galimybę montuoti radijo imtuvus ir deguonies sistemą (TA 03A), kabinoje yra keturios šoninės kišenės kabinoje žemėlapiams ir kitai įrangai laikyti, taip pat du bagažo skyreliai.[4] Montuojami du kabliai – buksiravimui lėktuvu ir išvilkimui autoišvilktuvu. Radijo stoties antena montuojama už centrinio sparno, versijoje „SZD-30C“ antena įmontuota į vertikalų stabilizatorių. Standartiškai prietaisų skydelyje montuotas aukštimatis W-12S, spidometras PR-250s, magnetinis kompasas KI-13A, posūkio indikatorius EZS-3 su skersiniu posūkio matuokliu, variometras WRs-5 su bendrosios energijos kompensatoriumi ir išsiplėtimo indas, variometras WRs-30C ir radijo stotis RS-6101.
Sparnas – trikampis, stačiakampio-trapecijos formos, sudarytas iš profilių Fx 61-168 (pagrindas) ir Fx 60-1261 (galas). Sparno konstrukcija – pusiau monokokinė, kelių dalių su oro stabdžių kameromis. Lonžeronai – mediniai šautuvai, modelyje SZD-30C – laminuoti. Sparnas su fiuzeliažu sujungtas kaiščiais, tvirtinamais už kabinos prie dviejų rėmų.
Uodega – T formos, krypties ir posūkio vairai drobe. Važiuoklė – fiksuota, vienaratė su priekine pašliauža (modelyje SZD-30C – laminatas), ratukas neamortizuotas, su pneumatiniais stabdžiais, uodegoje – metalinė pašliauža.
SZD-30C – vėlesnė serijinė versija, su iš stiklo pluošto pagamintais mažesniais iš dalies balansuotais eleronais ir didesne kabina. Pirmasis „-30C“ pakilo 1978 m. sausio 10 d.[6]
Eksploatacijos apribojimai
2011 m. po keleto medienos jungčių atsiklijavimo atvejų, pasibaigusių konstrukcijos lūžiais, tipo pažymėjimo turėtojas išleido biuletenį, kuriuo buvo sumažinti orlaivio ribiniai greičiai. Didžiausias greitis (VNE) buvo sumažintas iki 195 km/h (105 mazgai), o akrobatiniai skrydžiai buvo uždrausti.
Lietuvoje
Sklandytuvas savo techniniais parametrais smarkiai atsilieka nuo modernesnių sportinių orlaivių, tačiau lieka populiarus dėl savo paprastumo, patikimumo, nesudėtingo ir pigaus remonto. Paprastai naudojamas kaip klubinis sklandytuvas pilotų lavinimuisi.
XXI a. antrame dešimtmetyje keletą šio modelio sklandytuvų įsigijo įvairūs Lietuvos aeroklubai. 2024 m. pradžioje Lietuvoje buvo registruoti 7 šio modelio orlaiviai.[7]
