Nemutavusioje būsenoje veikia kaip ląstelės piktybėjimo supresorius, nes nuo jo priklauso ląstelės apoptozė. p53 koduojančio geno mutacijų aptinkama apie 50 % visų vėžinių ląstelių.
Baltymo p53 genas
Genas koduojantis baltymą p53 vadinamas TP53. Jis yra 17 os chromosomos trumpame petyje (17p13.1), kurio pažeidimai itin dažni piktybinėse ląstelėse.
Baltymo p53 paskirtis
Baltymas р53 sintetinamas visose organizmo ląstelėse. Jis yra universalus natūralaus ląstelės sunykimo – apoptozės reguliatorius-sukėlėjas. Jis taip pat dalyvauja pažeistos DNR atkūrime.
р53 sintetinams kaip atsakas į šiuos išorinius stresus:
DNR tiesioginiai pažeidimai;
Genetinės medžiagos segregacijos aparato pažeidimas);
р53 aktyvacijai bei stabilumui palaikyti pagrindinė rolė priklauso baltymui Mdm2. Jie abu sintetinami normaliomis sąlygomis, o veikimo stabdymas vyksta susirišant. Didesnis p53 kiekis suaktyvina Mdm2 sintezę – realizuojamas reguliacinis grįžtamasis ryšis. Panašiai veikia ir baltymas JNK.
p19ARF rolė didinant р53 koncentraciją
р53 baltymas aktyvuojamas kaip atsakas į padidintą protoonkogenų Ras, Myc, β-ketanino ir adenovirusinio onkogeno E1A raišką. р19ARF sumažina p53 degradavimo greitį – didina р53 koncentraciją.
p53 baltymo veikimas
Turėdamas transkripcijos faktoriaus savybes aktyvuotas p53 stimuliuoja apoptozės programos (ląstelės sunykimo ir mirties) baltymus bei ląstelės ciklo baltymus. Be to, aktyvuotas p53 baltymas represuoja kitų genų transkripciją ir yra šių baltymų antagonistas: TBP (angl.TATA-box binding protein; baltymas susirišantis su TATA, baltymas CBF (angl.CCAAT binding factor;baltymas susirišantis su CCAAT) ir baltymas SP-1.
Baltymo p53 polimorfizmas ir homologai
Genas р53 koduoja bent du baltymus su skirtinga reguliacija. Yra duomenų apie visą baltymų grupę, giminingą p53, kurių geriausia charakterizuotas yra р73.
