Osuarijus (lot. ossuarium, iš ossa 'kaulai') – statinys ar kitokia talpykla mirusiųjų kaulams laikytis.

Osuarijus – senovinis miniatiūrinis karstas, skirtas mirusiojo kaulams palaidoti. Osuarijai daryti iš molio, alebastro, akmens; dažniausiai pastato, rečiau statulos formos. Osuarijai būdavo puošiami reljefais, tapyba; rasta osuarijų su užrašais. Laikyti nausuose. Osuarijus buvo vienas iš zoroastrizmo laidojimo papročių atributų. Osuarijų randama Irane, Izraelyje, Vidurio Azijoje (Chorezme rastas I tūkstantmečio pr. m. e. ostuarijus).^[1]

Osuarijus, kitaip dar kaulinyčia - patalpa(-os), dažniausiai bažnytinės paskirties (pavyzdžiui, koplyčios) pastato rūsys arba požeminiai statiniai (pavyzdžiui, katakombos), skirta dideliam žmonių kaulų kiekiui palaidoti.

• Osuarijus Halštate
• Sedleco (Kutna Hora) osuarijus - kaulų koplyčia 40 000 palaikų
• Paryžiaus katakombos virš 6 000 000 palaikų, (galimai) didžiausias pasaulyje
• Švento Jokūbo bažnyčios Brne osuarijus 50 000 palaikų

• 
  Osuarijus Halštate
• 
  Sedleco (Kutna Hora) osuarijus - kaulų koplyčia, Švarcenbergų herbo detalė: kovas lesa akį iš turko kaukolės
• 
  Paryžiaus katakombos
• 
  Švento Jokūbo bažnyčios Brne osuarijus - viena iš leidžiamų lankyti patalpų rūsyje
• 
  Osuarijus Milane
• 
  Osuarijus Evoros kaulų koplyčioje

Vikiteka: Osuarijus – vaizdinė ir garsinė medžiaga