Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Oro kondicionierius – patalpas vėsinantis prietaisas. Bendresne prasme kondicionierius yra prietaisas, vėdinantis patalpas ir palaikantis patalpose nustatytas sąlygas: temperatūrą ir drėgnumą.

Šiuolaikinio oro kondicionieriaus pagrindas yra šilumos siurblys, panašus į buitinį šaldytuvą. Įprastame režime kondicionierius šaldo į kambarį įleidžiamą orą jo šilumą perduodamas išleidžiamam į lauką orui. Kai kurie kondicionieriai turi ir šildymo režimą kai šiluma perduodama priešinga kryptimi.

Pirmieji oro vėsinimo prietaisai naudoti Persijoje prieš tūkstančius metų, kur stoge buvo įrengiamos orlaidės, gaudančios vėją, kuris vėliau praeidavo per vandens talpyklą ir šitaip atvėsintas oras patekdavo į pastatą.

XIX amžiuje britų mokslininkas M. Faradėjus atrado, kad spaudžiant orą ir verčiant tam tikras dujas į skystą pavidalą, vėliau leidžiant šiam skysčiui garuoti, vėsinamas oras. Tačiau idėja nebuvo panaudota praktiškai.

Pirmieji modernūs oro kondencionieriai sukurti XX a. – Willis Havilandas Carrieris 1902 metais sukūrė elektrinį oro kondicionierių vienai Niujorko spaustuvių. Šis įtaisas ne tik vėsino patalpas, bet ir išlaikė žemą oro drėgnumo lygį. 1911 metais W. H. Carrieris atskleidė oro kondicionieriaus formulę, 1915 metais sukūrė Carrier kompaniją, gaminančią oro kondicionierius biurams, vėliau kondicionieriai pritaikyti namams bei automobiliams.

Patį oro kondicionavimo terminą pirmasis panaudojo tekstilės inžinierius Stuartas H. Crameris 1906 metais, terminas panaudotas oro drėkinimo sistemai įvardinti.

Pirmųjų kondicionierių šaldymo sistemoje, kaip ir to laiko šaldytuvuose, buvo naudojamos nuodingos dujos (amoniakas, metilo chloridas), kurios atsiradus nuotekiui galėjo sukelti mirtinus apsinuodijimus. 1928 metais Thomas Midgley, Jr. sukūrė šaldymo sistemas, naudojančias chlorofluorokarbono dujas (freoną), kuris nebuvo kenksmingas žmonėms, bet kenkė atmosferos ozono sluoksniui.

Gyvenamųjų namų oro kondicionavimo sistemos yra ypač paplitusios turtingose Rytų Azijos šalyse (Japonija, Pietų Korėja, Taivanas ir kt.). Šiame regione dėl aukštos temperatūros vasarą ir gana aukšto pragyvenimo lygio oro kondicionavimas laikomas būtinybe, o ne prabanga.

JAV gyvenamojo būsto kondicionavimo sistemos labiau paplitusios pietinėse ir Rytų pakrantės valstijose, kur jų skaičius siekia Rytų Azijos šalių lygį. Vakarinėje pakrantėje, nepaisant klimato sąlygų oro kondicionavimas tebelaikomas prabanga.

Europoje oro kondicionieriai gyvenamuosiuose pastatuose mažiau paplitę, dėl to karščio bangos nusineša daug gyvybių, kaip kad per 2003 m. karščio bangą.