Pongo
Borneo orangutanas (Pongo pygmaeus) iš Semengoko miško rezervato ėdantis riešutinės kokosopalmės vaisių (Saravako valstija, Malaizija)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Primatai ( Primates) Infrabūrys: Beždžionės ( Simiiformes) Antšeimis: Žmogbeždžionės ( Hominoidea) Šeima: Hominidai ( Hominidae) Pošeimis: Orangutaniniai ( Ponginae) Triba: Pangini ( Pangini) Gentis: Orangutanai ( Pongo)
Binomas
Pongo Lacépède, 1799
Orangutanų rūšių savaiminis paplitimas: Borneo orangutanas (Pongo pygmaeus) - vyšninė spalva, Sumatrinis orangutanas (Pongo abelii) - oranžinė spalva, Tapanulio orangutanas (Pongo tapanuliensis) - geltona spalva

Orangutanai (Pongo, malaj. Orang utan) – hominidų (Hominidae) šeimos primatų (Primates) būrio gentis.

Savaime laisvėje gyvena Borneo ir Sumatros salų drėgnuose atogražų miškuose. Anksčiau, Pleistoceono epochoje, jų paplitimo arealas buvo gerokai platesnis, dar gyveno pietryčių Kinijoje, Indokinijos pusiasalyje, Javos saloje.

Išlikusios 3 rūšys ir porūšiai:

• Borneo orangutanas (Pongo pygmaeus); Išskiriami į tris porūšius.
  • Šiaurės rytų Borneo orangutanas (Pongo pygmaeus morio)
  • Šiaurės vakarų Borneo orangutanas (Pongo pygmaeus pygmaeus)
  • Vidurio Borneo orangutanas (Pongo pygmaeus wurmbii)
• Sumatrinis orangutanas (Pongo abelii)
• Tapanulio orangutanas (Pongo tapanuliensis); 2017 m. identifikuota kaip atskira rūšis^[1].

Išnykusios rūšys:

• Pongo devosi; Pagal Kinijoje ir Vietname rastas fosilijas iš vėlyvojo pleistoceno epochos.
• Pongo duboisi; Pagal Sumatroje rastas fosilijas iš vėlyvojo pleistoceno.
• Vietnaminis orangutanas (Pongo hooijeri) †. Išnykusi rūšis. Pleistoceno epochoje gyvenusi dabartiniame Vietname.
• Pongo javensis; Pagal Javoje rastas fosilijas iš vėlyvojo pleistoceno.
• Pongo palaeosumatrensis; Pagal Sumatroje rastas fosilijas iš vėlyvojo pleistoceno.
• Pongo weidenreichi; Pagal Kinijoje rastas fosilijas iš ankstyvojo ir viduriniojo pleistoceno, bei Vietnamo fosilijas iš viduriniojo pleistoceno.^[2]

Turi ilgas rankas, rausvą ar kartais rusvą kailį.

Orangutanai daugiausia minta medžių lapija, šakelėmis, pasmaguriauja paukščių kiaušiniais, bet pagrindinę jų maisto dalį sudaro vaisiai. Tapanulio orangutanų mityba gana skirtinga, kadangi minta įv. vikšrais ir kankorėžiais.

Viena žinomiausių orangutanus tiriančių mokslininkų – lietuvių kilmės primatologė, antropologė Birutė Galdikas (Biruté Galdikas).

Visoms išlikusioms orangutanų rūšims gresia išnykimas dėl žmonių naikinamų miškų, taip pat dėl nelegalios prekybos naujagimiais orangutanais. Anot Tarptautinės raudonosios knygos, 2016 m. pasaulyje laisvėje gyveno apie 100 000 orangutanų, o 1973 m. jų buvo apie 288 500. Bet jeigu ir toliau bus medžiojami ir kertami Borneo ir Sumatros miškai ir vietoj jų plečiamos palmių aliejaus plantacijos, manoma kad 2025 m. otangutanų gali sumažėti iki 47 000 individų.

Žodis orangutanas kilęs iš malajų kalbos žodžių orang hutan, reiškiančių „miško žmogus“.

• youtube.com / Watch Orangutans Build Umbrellas, "Kiss-Squeak," and More | National Geographic; Anglų k.
• youtube.com / Orangutan - Man Of The Forest, anglų k.
• panda.org / Orang-utans, anglų k.

Vikiteka: Orangutanai – vaizdinė ir garsinė medžiaga