Onuškio šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia

Kitos reikšmės – Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.

54°29′01″š. pl. 24°35′39″r. ilg. / 54.4836°š. pl. 24.5942°r. ilg. / 54.4836; 24.5942

Onuškio šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Elektrėnų
Savivaldybė Trakų rajonas
Gyvenvietė Onuškis
Adresas Mokyklos g. 2A
Statybinė medžiaga plytų ir akmens mūras
Pastatyta (įrengta) 1829 m.
Stilius klasicizmas

Onuškio šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Onuškio miestelyje. Vėlyvojo klasicizmo, turi romantizmo bruožų.

Klebonas (1927–1939 m.) Kazimieras Čibas
Klebonas (1939–1953 m.) Nikodemas Švogžlys-Milžinas

Istorija

Ježis Ochmanskis (lenkų istorikas, lituanistas, LDK istorijos tyrinėtojas), nenurodydamas pirminio šalintio, teigia, kad Onuškio bažnyčia minima 1526 m.. Žinoma, ji galėjo būti pastatyta ir keliariais ar keliotika metų anksčiau. Minėtas istorikas nurodo, kad pagal padūmės mokesčių tarifus Onuškio bažnyčia buvo tarp pačių neturtingiausių Vilniaus vyskupijoje, 1559 m. turėjo tiktai 9 kiemus (dūmus).[1][2]

1562 m. bažnyčia sudegė, atstatyta 1568 m.[3][4]

Ji pastatyta iš vietinių miškų medienos. Manoma, kad ji XVI a. pabaigoje priklausė evangelikams reformatams, nes Onuškio palivarko savininkas 1611 m. ją grąžino katalikams. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1673 m. buvo klebonija ir nauja prieglauda. Bažnyčia atstatyta po 1674 m.

1797 m. ji buvo labai sena ir sutrešusi, 1820 m. šiek tiek remontuota, 1823 m. sugriuvo. Toje pačioje vietoje 1823–1829 m. dvarininko K. Šetkevičiaus rūpesčiu pastatyta dabartinė plytų ir akmenų mūro bažnyčia. Gyventojai prašė lietuviškų pamaldų, tačiau 1832 m. vyskupo paskirta komisija nustatė, kad parapijiečiai namuose kalba lietuviškai, bet meldžiasi lenkiškai, todėl lietuviškos pamaldos nereikalingos. Jos tik iš dalies pradėtos nuo 1893 m. XX a. pradžioje kurį laiką čia vargonininkavo Kipras Petrauskas.

1927–1939 m. klebonavo Kazimieras Čibas. Jis rūpinosi parapijiečių blaivumu, religine ir kultūrine pažanga, rūpestingai tvarkė parapijos ūkį. 1939–1953 m. čia klebonavo Nikodemas Švogžlys-Milžinas.

Architektūra

Bažnyčia vėlyvojo klasicizmo, turi romantizmo bruožų, halinė, stačiakampio plano, su 6 dorėninių kolonų portiku. Vidus 3 navų. Cilindrinius skliautus laiko 4 poros kolonų. Šventorių juosia akmenų mūro ir plytinių stulpelių tvora. Jame yra medinė varpinė. Šventoriuje 1993 m. birželio 14 d. palaidoti Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, 1941 m. tremtinio Donato Malinausko, jo žmonos ir sesers (mirusių Altajuje) palaikai.

Galerija

  • Varpinė
    Varpinė
  • Vaizdas iš šono
    Vaizdas iš šono
  • Koplytėlė
    Koplytėlė

Nuorodos

Šaltiniai

  1. ↑ Kazys Misius. Onuškio šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ir parapija. 2017 m. Lietuvos valsčiai. Onuškis. p. 291
  2. ↑ Algimantas Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, Vilnius, 2002, kn. 1 m p. 190; 1779 10 15 Žemės teismo dekretas, LVIA, SA-6121, 1. 1363
  3. ↑ Kazys Misius. Onuškio šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ir parapija. 2017 m. Lietuvos valsčiai. Onuškis. p. 292
  4. ↑ Algimantas Miškinis. Min. veik., p. 191