Po tėvo mirties paauglė Ona Celietė apsigyveno motinos tėvynėje ir susidraugavo su savo trečios eilės giminaite karaliene Jadvyga. Ji buvo ištikima karalienės palydovė, galbūt dėl to Jadvyga prašė savo vyro Jogailos, kad šis po jos mirties vestų Oną. Kituose šaltiniuose rašoma, kad tai lenkų didikai prirodė Jogailai Kazimiero Didžiojo vaikaitę, taip per jungtuves užsitikrindami tolimesnę sąjungą su LDK.
1399 m. karalienė Jadvyga mirė ir netrukus Jogaila pasipiršo Onai Celietei. Vestuves teko atidėti, nes paaiškėjo, kad pastaroji yra ir besipiršiančio giminaitė (aukščiau minėta Elžbieta Gediminaitė buvo Jogailos tėvo Algirdo sesuo). Galiausiai 1401 m. balandžio 23 d. popiežiusBonifacijus IX leidimą davė ir 1402 m. buvo atšoktos vestuvės. 1403 m. Ona Celietė Krokuvos katedroje buvo karūnuota Lenkijos karaliene, o 1408 m. balandžio 8 d. pagimdė dukrą, kuri buvo pakrikštyta Jadvygos vardu.[2]
Išliko Jogailos laiškas Onai Celietei, parašytas pasibaigus Žalgirio mūšiui, tai vienas iš šių kautynių liudijimo dokumentų. Karalienė Ona 1413–1414 m. kartu su vyru ir dukra lankėsi Lietuvoje ir buvo Žemaitijos krikšto liudininke. Konstanco Bažnyčios susirinkimui ji parašė laišką, kuriame nurodė, kad kryžiuočiai smurtavo Žemaitijoje. Laiškas užrūstino tuometinę Vokiečių ordino vadovybę ir karalienė buvo patekusi į nemalonę.
↑Z. Wdowiszewski, Genealogia Jagiellonów i Domu Wazów w Polsce, Kraków 2005, s. 67–68 (pierwodruk: 1968); J. Tęgowski, Pierwsze pokolenia Giedyminowiczów, Poznań–Wrocław 1999, s. 128. W Polskim Słowniku Biograficznym błędnie: 21 maja, zob. K. Pieradzka, Anna Cylejska, [w:] Polski Słownik Biograficzny, t. 1, Kraków 1935, s. 121 (niesprostowane).
↑Zygmunt Wdowiszewski. Genealogia Jagiellonów i Domu Wazów w Polsce − Kraków: Avalon, 2005 ISBN 83-918497-2-4, s. 81
M. Spórna, P. Wierzbicki. Słownik władców Polski i pretendentów do tronu polskiego − Kraków: Zielona Sowa, 2003 ISBN 83-7389-189-7, s. 23–24
Zygmunt Wdowiszewski. Genealogia Jagiellonów i Domu Wazów w Polsce − Kraków: Avalon, 2005 ISBN 83-918497-2-4, s. 66–68
Krystyna Pieradzka, w: Polski Słownik Biograficzny. T. 1. Kraków: Polska Akademia Umiejętności – Skład Główny w Księgarniach Gebethnera i Wolffa, 1935, s. 121 Reprint: Kraków: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1989 ISBN 83-04-03484-0