Odos liaukos – odos epidermio dariniai. Žmogaus ir žinduolių odoje jų yra daug, jos skiriasi forma, funkcijomis ir svarba:
- Riebalinės liaukos. Jos kekinės (alveolinės), išklotos daugiasluoksniu epiteliu. Išskiria tirštą, riebų sekretą į plaukų maišelius, todėl plaukai tampa patvaresni ir nešlapa. Gyvūnų pasaulyje tokia fiziologinė funkcija ypač svarbi daug laiko vandenyje praleidžiantiems žinduoliams (bebrui, ūdrai).
- Prakaito liaukos. Jos yra vamzdinės, galas susiraitęs į kamuolėlį ir paniręs giliai odoje. Šios liaukos išskiria prakaitą, kurio sudėtyje yra daug vandens, šlapalo ir druskų. Garuojant prakaitui kūnas pamažu atvėsta. Todėl tiek žmonėms, tiek žinduoliams prakaito liaukos svarbios kaip termoreguliacijos priemonė. Visiškai prakaito liaukų neturi banginiai, sirenos, labai jų mažai teturi plėšrieji, o daugumos graužikų jos yra tik letenėlių apačioje ir kirkšnyse. Arklio suprakaitavusi plaukuota oda putoja, nes prakaite yra baltyminių medžiagų.
- Kvapiosios liaukos. Jų išskyros stipriai kvepia, žinduoliams jos svarbios ryšiams palaikyti, ypač per rują. Be to, tokiomis išskyromis ženklinamos teritorijos, atbaidomi priešai. Elniai ir drambliai kvapiąsias liaukas turi galvos paviršiuje (drambliams jos atsiveria musth laikotarpiu), porakanopiai – tarp kanopų, kabargos – pilvo srityje, kirstukai – liemens šonuose, bebrai – prie išorinių lytinių organų, įvairūs plėšrieji – prie analinės angos.
- Pieno liaukos
