Nuolatinė taryba susidėjo 36 renkamų narių (18 senatorių ir 18 atstovų) ir pirmininko – karaliaus. Trečdalis Tarybos narių turėjo atstovauti Lietuvą, o du trečdaliai – Lenkiją. Kiekvienas ordinarinis Seimas turėdavo perrinkti pusę tarybos narių.[1]
Nuolatinė taryba buvo suskirstyta į penkis departamentus:
Užsienio reikalų departamentas (lenk.Departament Interesów Cudzoziemskich)
Policijos departamentas (lenk.Departament Policji)
Nuolatinės tarybos veikla:
Modernizuota ir padidinta kariuomenė bei apribotos etmonų galios
Stengtasi reformuoti teisės sistemą ir teismų darbą
Pertvarkytos vykdomosios valdžios įstaigos
Pertvarkyti mokesčiai
Sudarytos palankios tarptautinės prekybos sutartys
Suvienodintos svorių ir tūrių sistemos
Nuolatinė taryba buvo įkurta spaudžiant Rusijai. Jos įtaka tarybai išliko ir vėliau. Dėl to Nuolatinė taryba kartais buvo vadinama „Nuolatine išdavyste“ (lenk.Zdradą Nieustającą).
Šaltiniai
↑A. Šapoka. Lietuvos istorija – fotografuotinis leidimas. – Vilnius: Mokslas, 1989.
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.
.svg){kind=small}