Nuno Guimarães

Nuno Guimarães
Nuno Guimarães 2011 m.
Visas vardas Jorge Nuno Andrade Guimarães
Gimė 1960 m.
Maputu, Mozambikas
Mirė 2013 m. balandžio 30 d. (~53 metai)
Vilnius, Lietuva
Gyven. vieta Portas, Vilnius
Tautybė portugalas
Religija katalikybė
Veikla rašytojas, poetas, kultūros veikėjas, lektorius
Sritis Portugalų kalba ir literatūra
Organizacijos VDU, VU
Pareigos lektorius
Išsilavinimas civilinė inžinerija
Alma mater Porto universitetas

Nuno Gimarainšas (Jorge Nuno Andrade Guimarães; g. 1960 m. – m. 2013 m. balandžio 30 d.[1]) – iš Mozambiko kilęs portugalų rašytojas, poetas, dėstytojas, kultūros veikėjas. Dirbo ir gyveno Lietuvoje, buvo pagrindinis Lietuvos-Portugalijos kultūrinių ryšių skleidėjas.

Gimė portugalų šeimoje Maputu mieste. Vėliau išvyko į Portugaliją, baigė civilinės inžinerijos studijas Porte. Organizavo kultūrinius renginius, rašė žurnalui „Primeiro de Janeiro“, „Rádio Clube de Matosinhos“ rengė laidą apie krepšinį. Pats žaidė krepšinį Portugalijos klube „Académico Futebol Clube“, vėliau dirbo treneriu.

1998 m. išleido savo pirmą poezijos rinkinį Encontros, Desencontros e Contradições. 2003 m. atvyko į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje, dirbo inžinieriaus darbą[2]. 2006 m. pradėjo kultūrinį, švietėjišką darbą – dėstė portugalų kalbą ir portugalų kultūrą Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose[3] (Instituto Camões docentas)[4], dirbo Portugalijos ambasados kultūros atašė, rengė įvairius su Portugalijos kultūra susijusius renginius.

2009 m. išleido knygą Rio que corre indiferente, reprezentavo Portugaliją Lietuvos „Poezijos pavasario“ festivalyje[5]. 2010 m. išleido dvikalbį leidinį Vieniš(um)as – Solidão, kuriame, su savo studenčių pagalba, pristatė 30-ies portugališkų eilėraščių vertimus. Dalyvavo projekte „Poezijos Signalai“, kur prisidėjo prie portugalų literatūros vertimų. Jo iniciatyva Lietuvoje buvo surenti portugalų atlikėjų Joana Amendoeira, Cristina Branco, Célia Leiria, Hélder Moutinho, Ricardo Parreira, Marco Oliveira, Mário Lajinha, Maria João koncertai.

2010 m. Vilniaus mero apdovanotas už kultūrinę veiklą. 2012 m. išrinktas Portugalijos-Lietuvos kultūros ir meno asociacijos (Associação Cultural e Artistica Portugal-Lituânia) prezidentu.

Nuno Gimaranešo poezijai buvo būdinga portugališkoji melancholija (saudade), romantizmas[6].

Bibliografija

  • Encontros, desencontros e …contradições (1998 m.)
  • Rio que corre indiferentes (2009 m.)
  • Chei(r)os de palavras (2010 m.)
  • Solidão/Vieniš(um)as (2010 m.)
  • Por eu me lembrar de ti (2011 m.)
  • Voar/Fly/Skristi (2011 m.)
  • Por eu me lembrar da Morte (2012 m.)

Šaltiniai