Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Alšios upelio slėnio pietiniame krašte. Pietuose piliakalnį nuo aukštumos skiria 30 m ilgio ir 2 m gylio griovys. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 5 m ilgio, 6 m pločio, iš visų pusių, išskyrus šiaurės rytų kraštą apjuosta 1,8 m aukščio, 9 m pločio pylimu. Šlaitai statūs, 15 m aukščio. Piliakalnis dirvonuoja.
40 m į šiaurę nuo Noreikiškių I piliakalnio, Alšios upės kairiajame krante yra papilys arba Noreikiškių II piliakalnis. 30 m į šiaurės vakarus nuo piliakalnio, Alšios slėnyje yra 4 m aukščio kalvelė su šiaurės – pietų kryptimi pailga ovalia 15x10 m dydžio aikštele viršuje. Šiaurės rytų pusėje kalvelė nuo aukštumos atskirta 14 m pločio, 2 m gylio grioviu. Kalvelė dirvonuoja. Jos paskirtis neaiški.
Tyrimai
1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 81 000 m².
Pietryčių – pietvakarių papėdėse, 7 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos.
↑Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 115-116 (Nr. 477)
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.161
Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.61
Bronius Dakanis. 1994. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 1. p. 47 (Nr. 31).
Algimantas Merkevičius. Prienų rajono archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologijos paminklų tyrinėjimai 1988 ir 1989 metais, Vilnius, 1990. p. 188.
Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 240-241 (Nr. 51).
