Niki Lauda

Niki Lauda

Niki Lauda 2014 m.
GimėAndreas Nikolaus Lauda
1949 m. vasario 22 d.
Viena, Austrija
Mirė2019 m. gegužės 20 d. (70 metų)
Ciurichas, Šveicarija
Karjera Formulėje 1
TautybėAustrija austras
Metai1971-1979, 1982-1985
KomandosMarch, BRM, Ferrari, Brabham, McLaren
Komanda{{{Komanda}}}
Dalyvauta GP177 (171 startas)
Čempionas3 (1975, 1977, 1984)
Pergalių25
Podiumai54
Taškai420,5
Pole pozicijos24
Greičiausių ratų24
Pirmas GP1971 m. Austrijos Grand Prix
Pirmoji pergalė1974 m. Ispanijos Grand Prix
Paskutinė pergalė1985 m. Nyderlandų Grand Prix
Paskutinis GP1985 m. Australijos Grand Prix

Nikis Lauda (angl. Niki Lauda; 1949 m. vasario 22 d. Viena, Austrija2019 m. gegužės 20 d. Ciurichas, Šveicarija) – austrų lenktynininkas, triskart Formulės 1 čempionas (1975, 1977 ir 1984 m.), RTL televizijos kanalo komentatorius, dviejų aviakompanijų steigėjas, lakūnas.

1993 m. austras buvo įtrauktas į tarptautinę automobilių sporto šlovės galeriją.[1] 2008 m. Amerikos sporto televizijos tinklo ESPN paskelbtas 22-uoju visų laikų geriausiu lenktynininku.[2]

Biografija

Gimė Austrijos sostinėje Vienoje turtingoje šeimoje. Anksti susidomėjo autolenktynėmis. Debiutavo MINI autolenktynių serijoje. Vėliau lenktyniavo Formulė Vee serijoje, Porsche ir Chevron lenktynėse. Laikui bėgant suprato, jog reikia dalyvauti aukštesnio lygio lenktynėse. 1971 m. paėmė iš banko nemažą kreditą, taip užsitikrindamas vietą Formulės 2 lenktynių March komandoje. Po sėkmingo sezono buvo pastebėtas specialistų ir pakvietas atstovauti tai pačiai komandai, bet jau F1 lenktynėse. Taip 1972 m. Lauda dalyvavo abiejų serijų lenktynėse. Po nesėkmingo sezono norėjo nebelenktyniauti, tačiau vėliau apsigalvojo ir paėmęs dar vieną kreditą bankę užsitikrino vietą British Racing Motors (BRM) komandoje 1973 m. sezonui. Tame sezone Niki buvo greitas, kartais pasiekdavo puikių rezultatų, bet komandą kamavo nesėkmės.

Sezono pabaigoje Niki komandos partneris Clay Regazzoni perėjo į Scuderia Ferrari komandą, kur pastarojo nuomonės apie Laudą pasiteiravo Ferrari komandos galva Enzo Ferrari. Regazzoni atsiliepus teigiamai, Niki Lauda buvo pakviestas atstovauti žymiai italų komandai.

Ferrari (1973–1977 m.)

Ferrari komanda po 1973 m. sezono nesekmių buvo Luca Montezemolo naujai perorganizuota. Naujokas Lauda sėkmingai lenktyniavo Argentinos GP kur iškovojo antrąją vietą. Pirmoji Niki pergalė, o tuo pačiu ir Ferari komandos nuo 1972 m., laimėta Ispanijos GP. Sezono metu Lauda iškovojo dvi pergales, 8 pole pozicijas (6 kartus iš eilės). Bendroje įskaitoje liko 4 vietoje.

1975 m. sezono pradžioje sekėsi nelabai gerai. Austras per tris pirmuosius Grand Prix nepakilo aukšiau 5-osios vietos, bet vėliau, pradėjus lenktyniausti naujuoju Ferrari 312Т bolidu, padėtis pasitaisė ir Niki per sekančius penkis Grand Prix iškovojo keturias pergales. Sezono pabaigoje austras laimėjo ir 1975 m. JAV Grand Prix taip iškovodamas pirmajį Formulės 1 čempiono titulą.

N. Lauda 1976 m. lenktynėse

1976 m. sezoną Lauda pradėjo įspūdingai. Laimėjo kelis Grand Prix. Atrodė, kad niekas negali sutrukdyti laimėti antrąjį čempiono titulą iš eilės (paskutinį kartą tai pavyko padaryti Jack Brabham 1960 m.). Deja, Vokietijos GP metu Nürburgring trasoje austras pateko į didelę avariją.

Antrajame rate, sugedus galinei pakabai, Niki Lauda trenkėsi į apsauginius barjerus ir buvo nublokštas atgal į trasą, kur dideliu greičiu Brett Lunger Surtees-Ford bolidas rėžėsi į Ferrari. Abiem bolidams užsiliepsnojus, Brett Lunger pavyko greitai išlipti iš liepsnojančio Surtees-Ford, o Niki Lauda liko užspaustas sumaitotame. Brett Lunger ir važiavę Arturo Merzario, Guy Edwards bei Harald Ertl puolė gelbėti austrą. Avarijos metu Lauda apdegė galvą. Dėl sužalojimų ir toksiškų dūmų vėliau atsidūrė komoje. Gydytojai net spėliojo ar austras išgyvens.

Niki Lauda ne tik atsigavo, bet ir po šešių savaičių, praleidęs du Grand Prix, grįžo į lenktynes. Likus galvoje daug randų, lenktynininkas pradėjo nešioti raudoną kepuraitę su Parmalat įmonės logotipu. Šis atributas nuo tada neatsiejama Niki Lauda įvaizdžio dalis pukiai žinoma publikai ir žiniasklaidai.

Jau pirmose lenktynėse Italijos GP Lauda užėmė 4-ąją vietą, taip visus nustebindamas. Per dvi lenktynes, kuriose nedalyvavo austras, McLaren pilotas James Hunt prisivijo Niki bendroje čempionato pilotų įskaitoje ir prieš 1976 m. Japonijos Grand Prix buvo atsilikęs tik trimis taškais. Japonijos GP Lauda startavo iš 3-sios pozicijos, James Hunt iš antrosios. Lenktynių pradžioje smarkiai lijo ir antrajame rate austras sustojo trasos šone, išlipo iš bolido, pareiškė jog tokiomis sąlygomis neįmanoma lenktyniauti. James Hunt lyderiavo beveik visose lenktynėse. Vėliau, prakiurus padangai, nusirito į rikiuotės pabaigą. Pasikeitęs ratus ir aplenkęs keletą priešininkų, finišą pasikė trečioje vietoje. Taip tapo čempionu, aplenkęs Niki Laudą tik vienu tašku.

Dėl savo veiksmų pašlijo iki tol buvę puikūs santykiai su Ferrari komandos vadovybe, dėl ko 1977 m. Formulės 1 sezonas lenktynininkui tapo sunkus. Nors austras ir iškovojo čempiono titulą, bet neiškovojo ypatingų pergalių, tiesiog viso sezono metu demonstravo stabilumą. Sezono viduryje pranešė, jog norėtų atsisveikinti su Ferrari ekipa. Ferrari paskelbė, kad kito sezono metu komandai vietoje N. Lauda atstovaus tuo metu dar niekam nežinomas kanadietis Gilles Villeneuve. Paskutinėse dviejose Grand Prix Niki nedalyvavo, tačiau surinktų taškų kraičio jam užteko, kad vėl taptų Formulės 1 čempionu.

Brabham (1978–1979 m.)

Brabham BT46B (Fan Car) „Goodwood festivalyje“ 2001 m.

1978 ir 1979 m. Formulės 1 sezonuose Niki Lauda atstovavo Bernie Ecclestone (dabar F1 teisių savininkas) komandai Brabham. 1978 m. sezone austras iškovojo tik dvi pergales. Čempionato galutinėje pilotų įskaitokje užėmė 4-ąją vietą. Vieną iš laimėtų Grand Prix (1978 m. Švedijos Grand Prix) austras laimėjo pilotuodamas Brabham BT46B, kuri skyrėsi savo radikaliu dizainu. Dėl didelio ventiliatoriaus, kuris pasak Brabham konstruktorių, aušino variklį, bolidas buvo pramintas Fan Car (liet. bolidas-fenas). Šiuo bolidu buvo lenktyniaujama tik vieneriose lenktynėse, po kurių komisija jį apžiūrėjus nustatė, kad ventiliatorius „siurbia“ orą iš po bolido dugno, taip didindamas pritraukiamąją jėgą. Tai neatitiko to metų lenktyninių bolidų techninio reglamento. FIA uždraudė lenktiniauti šiuo bolidu.

1979 m. sezonas visiškai nenusisekė dėl pastovių bolido gedimų. Sezono eigoje Niki Lauda sugebėjo surinkti tik keturis taškus ir 1979 m. Kanados Grand Prix metu austras paskelbė apie savo karjeros pabaigą Formulėje 1.

Lauda Air

Lauda Air Boeing 737-800 lėktuvas.

1980 m. Lauda įsteigė savo aviakompaniją Lauda Air, kuri skraidino keleivius užsakomaisiais reisais. Nors austras įtemptai dirbo kompanijos valdyme, bet verslas nelabai sekėsi, nes kompanijai reikėjo pastovių investicijų. Vėliau verslininkas nusprendė, kad paskubėjo baigti F1 lenktynininko karjerą ir prieš 1982 m. Formulės 1 sezoną pradėjo ieškoti vietos F1 lenktynių komandose.

McLaren (1982–1985 m.)

1982 m. pradžioje Niki Lauda atliko keletą bandomųjų važiavimų ir pagrindiniam komandos rėmėjui Marlboro (Philip Morris kompanija) pritarus McLaren vadovybė pasirašė su austru kontraktą.

Nors ir pradėjęs sezoną neblogai, vėliau pilotas nepasiekė gerų rezultatų ir sezonui pasibaigus liko penktoje pilotų įskaitos vietoje.

1983 m. Formulės 1 sezonas nusisekė dar prasčiau nei prieštai vykęs. Pradžioje laimėjes 2-ąją ir 3-ąją vietas, bet dėl vėliau atsirasdavusių mechaninių bolido gedimų Niki nesugebėdavo finišuoti. Tik du kartus vėliau austrui pavyko baigti lenktynes tose vietose už kurias buvo skiriami taškai. tokiu būdu sezono pabaigoje Niki Lauda užėmė tik 10-ąją vietą pilotų įskaitoje.

Niki Lauda su McLaren MP4-2 bolidu 1984 m. JAV Grand Prix Dalase.

1984 m. Formulės 1 sezonas prasidėjo neblogai. Per pirmuosius aštuonis Grand Prix Lauda iškovojo dvi pergales ir vieną kartą finišą pasiekė antras, bet vėliau vėl atsirado bolido patikimumo problemų. Po įtemtų darbų McLaren komandai sezono viduryje pašalinus nesklandumus, austras vėl pradėjo stabiliai siekti pergalių. Iškovojęs dar dvi pergales ir triskart užlipęs ant antrojo podiumo laiptelio, pilotas trečią kartą savo karjeroje iškovojo F1 čempiono titulą.

1985 m. Formulės 1 sezonas pradžioje nuteikęs optimistiškai, vėliau visiškai nenusisekė. Dėl pastovių bolido techninių gedimų lenktynininkas nesugebėdavo finišuoti. Tik vieną kartą buvo iškovota pergalė. Taip sezono pabaigoje, surinkęs tik 14 taškų, pilotas užėmė tik 10-ąją vietą.

Po karjeros Formulėje 1

Pabaigęs karjera F1 Niki Lauda grįžo vadovauti savo oro skrydžių bendrovei Lauda Air, o vėliau baigęs keleivinių lėktuvų piloto kursus pats neretai skraidindavo keleivius savo kompanijos lėktuvais. 1999 m. Niki Lauda pardavė didžiąją dalį savo įmonės akcijų didžiausiai Austrijos oro bendrovei Austrian Airlines ir nebetaip įntensyviai dalyvavo įmonės valdyme.

2001 m. Ford kompanija pakvietė padirbėti sporto direktoriumi Formulės 1 komandoje Jaguar Racing. Per dvejus metus komandai nepavyko pasiekti žymesnių rezultatų ir Niki Lauda pasibaigus 2002 m. Formulės 1 sezonui paliko savo postą.

2003 m. Austrian Airlines bendrovei pardavė ir likusią Lauda Air akcijų dalį, tačiau tais pačiais metais vėl įkūrė naują aviabendrovę Niki.

Iki 2014 m. triskart F1 čempionas komentavo sporto įvykius ir Formulės 1 lenktynes vokiečių televizijos kanale RTL. Laikomas autosporto ekspertu, pasisakymai dažnai cituojami.

2012 m. tapo Mercedes GP komandos patarėju.[3] Jis buvo vienu Lewis Hamilton perėjimo į šią ekipą iniciatoriumi.[4]

Knygos

Yra parašęs keturias knygas apie autosportą ir savo dalyvavimą jame. Knygas padėjo redaguoti žymus austrų žurnalistas Herbert Volker.

Formulės 1 rezultatai

Metai Komanda Pakaba Variklis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 Vieta Tšk.
1971 STP March Racing Team March 711 Ford Cosworth DFV V8 RSA ESP MON NED FRA GBR GER AUT
Ret
ITA CAN USA - 0
1972 STP March Racing Team March 721 Ford Cosworth DFV V8 ARG
11
RSA
7
- 0
March 721X Ford Cosworth DFV V8 ESP
Ret
MON
16
BEL
12
March 721G Ford Cosworth DFV V8 FRA
Ret
GBR
9
GER
Ret
AUT
10
ITA
13
CAN
DSQ
USA
NC
1973 Marlboro-BRM BRM P160C BRM V12 ARG
Ret
BRA
8
18 2
BRM P160D BRM V12 RSA
Ret
BRM P160E BRM V12 ESP
Ret
BEL
5
MON
Ret
SWE
13
FRA
9
GBR
12
NED
Ret
GER
Ret
AUT
DNS
ITA
Ret
CAN
Ret
USA
Ret
1974 Scuderia Ferrari Ferrari 312B3 Ferrari flat-12 ARG
2
BRA
Ret
RSA
16
ESP
1
BEL
2
MON
Ret
SWE
Ret
NED
1
FRA
2
GBR
5
GER
Ret
AUT
Ret
ITA
Ret
CAN
Ret
USA
Ret
4 38
1975 Scuderia Ferrari Ferrari 312B3 Ferrari flat-12 ARG
6
BRA
5
1 64.5
Ferrari 312T Ferrari flat-12 RSA
5
ESP
Ret
MON
1
BEL
1
SWE
1
NED
2
FRA
1
GBR
8
GER
3
AUT
6
ITA
3
USA
1
1976 Scuderia Ferrari Ferrari 312T Ferrari flat-12 BRA
1
RSA
1
USW
2
2 68
Ferrari 312T2 Ferrari flat-12 ESP
2
BEL
1
MON
1
SWE
3
FRA
Ret
GBR
1
GER
Ret
AUT
Inj
NED
Inj
ITA
4
CAN
8
USA
3
JPN
Ret
1977 Scuderia Ferrari Ferrari 312T2 Ferrari flat-12 ARG
Ret
BRA
3
RSA
1
USW
2
ESP
DNS
MON
2
BEL
2
SWE
Ret
FRA
5
GBR
2
GER
1
AUT
2
NED
1
ITA
2
USA
4
CAN JPN 1 72
1978 Parmalat Racing Team Brabham BT45C Alfa Romeo flat-12 ARG
2
BRA
3
4 44
Brabham BT46 Alfa Romeo flat-12 RSA
Ret
USW
Ret
MON
2
BEL
Ret
ESP
Ret
FRA
Ret
GBR
2
GER
Ret
AUT
Ret
NED
3
ITA
1
USA
Ret
CAN
Ret
Brabham BT46B Alfa Romeo flat-12 SWE
1
1979 Parmalat Racing Team Brabham BT48 Alfa Romeo V12 ARG
Ret
BRA
Ret
RSA
6
USW
Ret
ESP
Ret
BEL
Ret
MON
Ret
FRA
Ret
GBR
Ret
GER
Ret
AUT
Ret
NED
Ret
ITA
4
20 4
Brabham BT49 Ford Cosworth DFV V8 CAN
DNP
USA
1982 Marlboro McLaren International McLaren MP4B Ford Cosworth DFV V8 RSA
4
BRA
Ret
USW
1
SMR
BEL
DSQ
MON
Ret
USE
Ret
CAN
Ret
NED
4
GBR
1
FRA
8
GER
DNS
AUT
5
SUI
3
ITA
Ret
LVS
Ret
5 30
1983 Marlboro McLaren International McLaren MP4/1C Ford Cosworth DFV V8 BRA
3
USW
2
FRA
Ret
SMR
Ret
MON
DNQ
BEL
Ret
USE
Ret
CAN
Ret
GBR
6
GER
DSQ
AUT
6
10 12
McLaren MP4/1E TAG V6t NED
Ret
ITA
Ret
EUR
Ret
RSA
11
1984 Marlboro McLaren International McLaren MP4/2 TAG V6t BRA
Ret
RSA
1
BEL
Ret
SMR
Ret
FRA
1
MON
Ret
CAN
2
USE
Ret
USA
9
GBR
1
GER
2
AUT
1
NED
2
ITA
1
EUR
4
POR
2
1 72
1985 Marlboro McLaren International McLaren MP4/2B TAG V6t BRA
Ret
POR
Ret
SMR
4
MON
Ret
CAN
Ret
USE
Ret
FRA
Ret
GBR
Ret
GER
5
AUT
Ret
NED
1
ITA
Ret
BEL
DNS
EUR
Inj
RSA
Ret
AUS
Ret
10 14

Išnašos

Nuorodos