Niekas nenorėjo mirti – 1965 m. lietuviškas vaidybinis kino filmas, kurio režisierius Vytautas Žalakevičius.[1] Filmas pastatytas Lietuvos kino studijoje,[1] filmuotas Toliūnų dvare (Pasvalio rajonas), epizodai – Maslauskiškių malūne (Raseinių rajonas).[2] Tai 107 min. (1 val. 47 min.) trukmės, nespalvotas, plačiaekranis filmas;[3] pirmas sovietinis filmas, parodęs Lietuvos partizanų gyvenimą.
Filmo veiksmas vyksta Lietuvos pokario kaime, kur gyventojai yra priversti grumtis dėl savo būvio, rinktis puses susirėmime tarp savų, kai vieni palaiko sovietų valdžią, o kiti remia jai besipriešinančius partizanus.[4]
Filmas pelnė kino kritikų pripažinimą ir yra laikomas didelės reikšmės kūriniu Lietuvos kino istorijoje.[5] Tačiau, sukurtas sovietinės okupacijos laikotarpiu, filmas vertinamas prieštaringai dėl ideologizuoto požiūrio į svarbius istorinius įvykius.[5][6][7]
Siužetas
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Filme parodomi 1947 m. įvykiai Lietuvos kaime, bandant įtvirtinti sovietų valdžią. „Miškiniai“ nužudo Lokį, penktąjį per metus kaimo tarybos pirmininką. Lokio sūnūs prisiekia atkeršyti. Į Lokio vietą prievarta paskiriamas Vaitkus, pats kurį laiką buvęs „miškiniu“.
Vaidino
Kūrybinė grupė
Įvertinimas
- Tarptautinis Karlovy Varų (Čekoslovakija) kino festivalis – geriausio aktoriaus prizas Donatui Banioniui už Vaitkaus vaidmenį.
- Sąjunginis Kijevo festivalis, 1966 m. – pirmoji premija; pirmosios premijos V. Žalakevičiui už geriausią scenarijų ir D. Banioniui už geriausią vyro vaidmenį.
- VI Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalis, 1966 m. – pagrindinis prizas „Didysis gintaras“
- TSRS Kinematografininkų sąjunga – garbės diplomas V. Žalakevičiui už geriausią scenarijų.
- Lenino komjaunimo premija – V. Žalakevičiui už geriausią scenarijų ir režisūrą, 1966 m.
- TSRS valstybinė premija už 1967 metus – scenarijaus autoriui ir režisieriui V. Žalakevičiui, operatoriui J. Griciui, aktoriams D. Banioniui ir B. Ojai.
- Kino šimtmečio proga UNESCO filmą „Niekas nenorėjo mirti“ įtraukė į reikšmingiausių kino kūrinių šimtuką.[4]
Šaltiniai
Nuorodos
