1785 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Nuo 1814 m. veikė parapinė mokykla. Blaivybės įvedimo proga 1858 m. kapinėse pastatyta akmenų mūro koplytėlė. 1911 m. įkurta parapija.
Kultūrinės vertybės
Bažnyčios viduje gana daug senų sakralinės dailės paminklų. Liaudiški, vietinių meistrų darbo altoriai. Jie turi klasicizmo ir ampyro stiliaus bruožų. Didžiajame altoriuje įkomponuota skulptūrinė Nukryžiavimo grupė: Švč. Mergelė Marija, Veronika ir Magdelena. Viename šoniniame altoriuje yra šv. Simono ir Judo Tado, kitame – šv. Jurgio paveikslas.
Mediniame chore, remiamame šešių kolonų, įrengti vargonai. Jų prospektas puoštas reljefiniu drožinėjimu, vazomis, kiauraraščiu ornamentu. Idomios vargonų choro grindys, sukaltos medinėmis didžiagalvėmis vinimis.
Vienas iš vertingesnių, kabančių ant sienos, yra šv. Romualdo paveikslas. Tai romantizmo epochos tapybos pavyzdys, sukurtas dailininko A. Čapskio 1839 m.
Bažnyčioje gausu įvairių medinių skulptūrų. Vargonų chore kabo stilizuotas Nukryžiuotasis su stilingu perizonijumi. Jis galėtų būti vienalaikis su didžiuoju altoriumi.
Architektūra
Bažnyčia vienanavė, liaudies architektūros formų, netipiško kryžminio plano, lubos ir sienos tapytos. Pagrindinis fasadas užbaigtas stoginuku, atskirtas frontonas, virš jo – keturkampis beveik neproporcingai mažas bokštelis su piramidiniu stogeliu.
