Jankai buvo daug didesni už Nemirus, bet būtent čia, vakarinėje valsčiaus dalyje, ūkininkas Tilmonas skyrė žemės sklypą bažnyčios statyboms. Ją pradėta statyti II pasaulinio karo metu. Kunigo Alekso Labanausko rūpesčiu ir iniciatyva buvo steigiama parapija, o 1943 m. pavasarį pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Šv. Dvasios bažnyčia buvo pašventinta drauge su kapinėmis šalia šventoriaus. Bendroje statybų talkoje dirbo vietiniai ir Jankų kaimo gyventojai, ruošę miško medžiagą, pylę gruntą, kalę pamatus, skolinę savo arklius ir vežimus. Iki rudens pastatyti ir ūkiniai trobesiai.[2] Tarp parapijos steigėjų svarbiausias buvo Sasnavos kaimo lentpjūvės ir malūno savininkas Juozas Urbonas. Jis daug padėjo miško medžiagomis, nupirko bažnyčios varpą ir įvairių reikmenų. Tačiau J. Urbonas nukentėjo nuo raudonųjų partizanų, kurie po metų sudegino jo ūkio trobesius, o vėliau žuvo ir pats J. Urbonas.[2]
Po klebono Prano Šukio mirties (1978) bažnyčia nuolatinio kunigo neturi.
2018 m. Šv. Dvasios bažnyčia minėjo 75-ąsias metines.[3]2023 m. bažnyčios 80-ajam jubiliejui buvo remontuojama.
Architektūra
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, su prieangiu. Šventoriaus tvora medinių statinių.
Nemirų varpas
Nemirų bažnyčios varpinės žalvarinis varpas, išlietas 1683 m., yra respublikinės reikšmės dailės paminklas, 1993 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[4] Varpas kurį laiką buvo saugomas Višakio Rūdos parapijos muziejuje.[5] Pacų giminės atstovų užsakymu buvo išlietas Karaliaučiuje. Įrašas ant graižo skelbia, jog tai buvo meistras Matas Vilhelmas Pėteris. Varpo skersmuo yra 55 cm, aukštis – 45 cm. Varpo istorija galėjo būti sudėtinga, nes varpo šonas apsilydęs, pakabinimo kilpos nupjautos, varpo „viršugalvis“ pragręžtas, liemuo įtrūkęs.[6] Vienoje iš varpo liemens pusių yra du reljefiniai ovalai – „Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai“ ir „Trys išminčiai garbina Kūdikėlį Jėzų“. Varpo banderolėje tarp puošnaus ornamento juostų yra lotyniškas įrašas „1683 m. Dievo šventovės garbei“. Deja, įraše nenurodyta, kuriai Užnemunės ar Panemunės šventovei šis varpas buvo skirtas. Su Nemirų parapija varpas negali būti susijęs, nes bažnyčia palyginti nesena, statyta tik 1943 m. Žinių apie kitus šio Karaliaučiaus meistro išlietus ir iki mūsų laikų išlikusius varpus nėra. Šis didikų Pacų šeimos užsakytas varpas – bene pirmasis, nuo kurio prasidėjo gausūs Lietuvos šventovių užsakymai Karaliaučiaus meistrams.[6]
Galerija
Bažnyčia 2013 m.
Bažnyčia 2023 m. (paruošta dažymui po nusmėliavimo)
