Naskos piešiniai arba Naskos linijos – didžiuliai geoglifai (piešiniai ant žemės) Naskos dykumoje, Peru.[1] Manoma, kad jie buvo sukurti Naskos kultūros žmonių tarp 200 m. pr. m. e. ir 600 m. e. Aptikta šimtai stilizuotų figūrų. Kadangi daugumą Naskos piešinių, kaip vientisus kompleksus, įmanoma atpažinti tik iš oro, jie tapo daugybės neatsakytų klausimų ir kontroversiškų teorijų šaltiniu. Mokslininkai nėra priėję vieningos šių reiškinių interpretacijos, tačiau yra linkę jiems priskirti religinę reikšmę.[2][3][4][5]
Naskos piešinius sudaro šimtai detalių: nuo paprasčiausių linijų iki sudėtingų geometrinių formų bei piešinių: beždžionių, kolibrių, driežų, vorų, lamų, žuvų, ryklių arba orkų. Didžiausių figūrų skersmuo siekia 200 m. Figūros sudarytos pašalinus nuo žemės paviršiaus rausvus akmenis ir taip atidengiant šviesų paviršių. Naskos dykumai būdingas labai sausringas, pastovus klimatas, o regionas yra retai apgyvendintas, todėl piešiniai išliko iki šių dienų. Jų sukūrimo būdas ir paskirtis taip pat kartais yra siejama su ateiviais (senovės astronautų teorijos). Tiesa, profesorius Joe Nickell, naudodamas tik technologijas, kurios, manoma, tuo metu žmonėms buvo prieinamos, sugebėjo šiuos piešinius gan tiksliai atkartoti.[6]
Nėra sutariama dėl Naskos linijų paskirties. Viena iš teorijų skelbia, kad Naskos kultūros žmonės piešinius darė dievams, žvelgiantiems iš dangaus. Vėliau pastebėta, kad dalis linijų žymi astronominius reiškinius (pvz., lygiadienius) ir galėjo būti naudojamos kaip observatorija. Johan Reinhard paskelbė teoriją, kad Naskos linijos tai šventi keliai, o piešiniai – tai skirtingų apeigų dievams vietos.[7]
Apie Naskos linijų paskirtį taip pat sukurta ne viena egzotiška teorija: pavyzdžiui, kad tai aerodromai ir maginiai ženklai skirti ateiviams, kuriuos Naskos žmonės laikė dievais. Taip pat teigiama, kad Naskos žmonės negalėję sukurti tokių piešinių, nematydami rezultatų, todėl jie turėję išvystę skaidymo technologijas (Jim Woodmann šią teoriją bandė įrodyti iš vietinių medžiagų pasigaminęs oro balioną ir juo pakilęs virš dykumos).[8]
Pirmasis apie kelias figūras, kurias galima stebėti ir nepakilus į orą, 1547 m. užsiminė konkistadorų metraštininkas Pedro de Cieza de León. Vėliau linijos buvo pastebėtos tik XX a. III deš., kai virš dykumos pradėjo skraidyti lėktuvai. Pirmasis mokslininkas, aprašęs Naskos piešinius 1927 m., buvo Toribio Mejia Xespe, Peru gydytojas ir antropologas. Sistemingas mokslinis figūrų tyrinėjimas buvo pradėtas vadovaujant Paul Kosok ir Maria Reiche. M. Reiche piešinių tyrinėjimus pradėjo 1946 m. ir iki pat savo mirties 1998 m. kovojo už piešinių apsaugojimą. Jos dėka 1995 m. Naskos piešiniai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.[9]
Galerija
-
Voras
-
Medis
-
Kolibris
-
Kondoras
-
Banginis
-
Milžinas
-
Pelikanas
-
Šuo
-
Beždžionė
-
Garnys
Šaltiniai
 Pasaulio paveldo objektai Peru |
|---|
| | Materialusis | |  | |  Nematerialusis |
Takilė ir jos tekstilės menas (2008) · Saparų tautos žodinis palikimas ir kultūriniai reiškiniai (2008, kartu su Ekvadoru) · Aimarų nematerialaus kultūros paveldo saugojimas Bolivijoje, Čilėje ir Peru (2009, kartu su Čile, Bolivija) · Uakonada, ritualinis Mito šokis (2010) · Žirklių šokis (2010) · Piligrimystė į Qoyllurit'i viešpaties šventovę (2011) · Ešuva, dainuojamosios uačipairių maldos Peru (2011) · Kandelarijos Mergelės iš Puno šventė (2014) · Vititi šokis Kolkos slėnyje (2015) · Korongo vandens matininkų tradicinė sistema (2017) · Hatajo de Negritos ir Hatajo de Pallitas iš Peru pietų vidurio pakrantės (2019) · Su puodininkyste susijusios avajunų vertybės, žinios, legendos ir papročiai (2021) · Praktikos ir prasmės, susijusios su sevičės, Peru tradicinės virtuvės išraiškos, gamyba ir vartojimu (2023) |
|
