Naftalis Benetas (hebr. נַפְתָּלִי בֶּנֶט = Naftālī Beneṭ; g. 1972 m. kovo 25 d. Haifoje) – Izraelio politinis veikėjas, ministras pirmininkas (2021–2022 m.).[2]
Jeruzalės hebrajų universitete studijavo teisę (teisės bakalauras).[2]1999–2005 m. buvo Niujorke įsikūrusios įmonės „Cyota“ vadovas.[2] Ši įmonė kūrė programinę įrangą, skirtą kovai su kibernetiniu sukčiavimu.[2]2005 m. už 145 mln. dolerių pardavęs verslą,[3] įsitraukė į politiką.[2]
Politinė karjera
2005 m. N. Benetas įstojo į „Likud“ partiją.[2] Iš pradžių buvo laikomas B. Netanjahu protežė, 2006–2008 m. buvo jo štabo viršininkas.[4] Visgi tarp politikų kilo nesutarimų ir N. Benetas paliko „Likud“ partiją, prisijungdamas prie nacionalistinės-religinės pakraipos partijos „Žydų namai“.[4] Su šia partija 2013 m. buvo išrinktas į Knesetą.[4] Nuo tada iki 2019 m. ėjo ministro pareigas įvairiose koalicinėse vyriausybėse, vadovaujamose B. Netanjahu[4] (2013–2015 m. ekonomikos bei religijos reikalų, 2013–2019 m. – diasporos reikalų, 2015–2019 m. – švietimo, o 2019–2020 m. – gynybos ministras).[2] 2019 m. dalyvavo rinkimuose su naujai suformuota „Naujosios dešinės“ politine jėga, tačiau į Knesetą nepateko.[4] Visgi per kitus rinkimus, įvykusius po 11 mėnesių, N. Benetas vėl buvo išrinktas į šalies parlamentą, šįkart – su „Jamina“.[4]
Naujuoju Izraelio premjeru tapo 2021 m. birželio 13 d. ir pagal susitarimą šias pareigas turėjo eiti iki 2023 m. rugsėjo, kai, kaip buvo planuota, jį turėjo pakeisti Jairas Lapidas.[4] Valdančioji koalicija ideologiniu požiūriu buvo labai nevienalytė, ją sudarė dešiniosios nacionalistinės, centristinės ir kairiosios partijos, taip pat islamiškoji arabų partija „Raam“.[5]
2022 m. birželio 20 d. N. Benetas pranešė, kad bus skelbiamas balsavimas dėl Kneseto paleidimo, netrukus po to jis pasitrauksiąs iš premjero pareigų, jas užleisdamas J. Lapidui.[6] 2022 m. birželio 29 d. N. Benetas paskelbė nedalyvausiąs 2022 m. Kneseto rinkimuose.[7]
Politinės pažiūros
N. Benetas save įvardija dešinesniu už B. Netanjahu, neretai laikomas ultranacionalistu.[4] Anot N. Beneto, Izraelis – žydų tautos valstybė; jis palaiko istorines ir religines pretenzijas į Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Golano aukštumas, pasisako už žydų teisę apsigyventi gyvenvietėse Vakarų Krante, didžiumos jo aneksiją, nepritaria, kad būtų įkurta Palestinos valstybė.[4]
Asmeninis gyvenimas
N. Benetas vedęs, su žmona Gilat susilaukė 4 vaikų.[8]
