Muškieta – per vamzdžio laibgalį užtaisomas ilgavamzdis šautuvas, kuriuo šaudoma nuo peties. Tiksli muškietų išradimo data nėra žinoma, tačiau rašytiniuose šaltiniuose minimos jau XIII a. Jų kalibras dažniausiai svyruoja nuo 12,7 iki 20,3 mm (.50 – .80). Paprastai tai būdavo pėstininkų ginklas.
Priklausomai nuo rūšies ir kalibro, muškieta galima pataikyti į žmogų, esantį daugiausiai už maždaug 200 metrų, tačiau iš tiesų patikimas taiklumas buvo tik maždaug 70 metrų atstumu.
Muškietos išplito XVII a. o išnyko maždaug XIX a. antroje pusėje, kai jas pakeitė tobulesni graižtviniai šautuvai.
Šis straipsnis apie ginklą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.
