Veiksmas vyksta XIX a. pabaigoje žvejų kaimelyje Baltijos jūros pakrantėje. Pajūryje, rinkdamas medgalius, pagyvenęs žvejas randa ir ištraukia iš vandens skenduolį. Policininkas bando išsiaiškinti tapatybę. Nevietinė Moteris juodais drabužiais atpažįsta savo vyrą. Pagyvenusysis žvejas gyvena su dviem suaugusiais sūnum; Vyresnėlis parplukdo moterį namo, į apsemtą jos kaimą. Keitėsi metų laikai, ir vieną dieną prie žvejų trobos sustojo vežimas: Moters namą nusinešė jūra, ji su skrynia ir kambariniu augalu atvyko pas žveją ir abu jo sūnus. Moteris nėščia, Vyresnėlis prisipažįsta Tėvui visą pavasarį ją lankęs. 1900-ųjų išvakarėse gimsta berniukas. Vyresnysis sūnus veda Moterį ir, norėdamas persirašyti Tėvo skolą sau ir gauti iš bankininko dar vieną paskolą, važiuoja į miestą. Grįždamas namo kopose jis žūsta nuo valkatos rankos. Tėvą už neišmokėtas šeimos skolas nubaudžia kalėti. Tada jaunesnysis brolis veda Moterį. Norėdamas išmaitinti abu brolio sūnus ir besilaukiančią žmoną (Moterį), Jaunėlis įsidarbina skęstančiųjų gelbėtoju, tačiau dirba neilgai – audra pasiglemžia jo gyvybę. Tėvą, kaip vienintelį likusį šeimos maitintoją, paleidžia iš kalėjimo. Netrukus po to policijos pareigūnas praneša, kad rastas vyresniojo sūnaus kūnas, ir sąžiningai grąžina prie palaikų pasilikusius pinigus – tais laikais labai didelę sumą (beveik 150 sidabrinių). Dabar jau abiejų sūnų netekusiam Tėvui tenka rūpintis Moterimi, tapusia jo žmona, ir mažamečiais vaikais – savo anūkais.