48°53′16″ š. pl. 2°19′49″ r. ilg. / 48.88778°š. pl. 2.33028°r. ilg. / 48.88778; 2.33028

Monmartro kapinės (pranc. Cimetière de Montmartre, oficialiai: pranc. Cimitière du Nord 'Šiaurės kapinės') – vienos iš žymiausių Prancūzijos sostinės Paryžiaus nekropolių. Monmartro rajone išsidėsčiusios kapinės yra paskelbtos valstybės globojamu istorijos ir meno paminklu.^[1]

Įrengtos buvusių gipso kasyklų vietoje. Laidoti pradėta dar 1789 m., o 1798 m. įsteigtos kapinės. 1792 m. bendrame kape palaidoti Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu žuvę Šveicarų gvardijos kariai, gynę karališkuosius Tiuilri rūmus.

1825 m. miesto valdžia šioje vietoje įkurdino vienas iš trijų pagrindinių miesto kapinių, 1847 m. prie buvusio 11 ha teritorijos buvo priskirtas papildomas devynių hektarų plotas. Ilgą laiką kapinės buvo už miesto gynybinės sienos ir tik 1860 m. buvo prijungtos prie Paryžiaus. Nepaisant visuomenės protestų, 1888 m. virš kapinių buvo nutiestas tiltas–viadukas, taip palengvinant privažiavimą prie Pasaulinės parodos paviljonų. Statant viaduko atramas buvo perkelta apie šimtą kapaviečių, taip pat ir Stendalio kapas.

Dabartiniais laikais yra trečios pagal dydį mieste (po Per Lašezo ir Monparnaso kapinių). Monmartro kapinėse priskaičiuojama apie 20 000 kapaviečių, kasmet palaidojama po 500 žmonių. Dažniausiai lankoma dainininkės Dalidos amžino poilsio vieta, ją puošia natūralaus dydžio skulptūra su auksiniais spinduliais. Kapinėse palaidota daugybė Prancūzijai ir pasauliui nusipelniusių asmenybių: fizikas ir chemikas André-Marie Ampère, kompozitoriai Hector Berlioz ir Leo Delibas, vokiečių rašytojas Henrikas Heinė, tapytojas Edgar Degas ir kt.

Yra ir kilusių iš Lietuvos: 1831 m. sukilimo padalinių vadai – Juozapas Jonas Giedraitis, Šiaulių apskrities bajorų maršalka bei karininkas Juozapas Burnevičius ir Juozapas Zalivskis, kurio vadovaujami sukilėliai 1831 m. birželio 11 d. užėmė Kauną; taip pat Lietuvos ir Rusijos žemių draugijos steigėjas Kelmės dvarininkaitis Julijus Gruževskis, vilnietis poetas Julijus Slovackis (jo palaikai 1927 m. buvo perlaidoti Krokuvos Vavelyje), iš Verkių kilęs Didžiosios emigracijos veikėjas Eustachijus Kajetonas Sapiega, Vilniaus universiteto profesorius Joachimas Lelevelis (palaikai perkelti į Rasų kapines) bei kt.

• 
  Vyčiu ir Ereliu puoštas bendras Lietuvos–Lenkijos sukilėlių kapas
• 
  Poeto Julijaus Slovackio kenotafas
• 
  Rašytojo Stendalio paminklinis medalionas
• 
  Sapiegų giminės paminklas
• 
  Alexandre Dumas (sūnaus) romano Dama su kamelijomis prototipės Marie Duplessis antkapis
• 
  Kompozitoriaus Žako Ofenbacho biustas

Vikiteka: Monmartro kapinės – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Vida Girininkienė. Mirė bastydamasis Paryžiuje… // literaturairmenas.lt Archyvuota kopija 2018-09-01 iš Wayback Machine projekto.
• Palaidoti asmenys (fr)
• Palaidotų žymių asmenų sąrašas
• Informacija apie kapines (en) Archyvuota kopija 2020-12-05 iš Wayback Machine projekto.

• Andrzej Biernat, Sławomir Górzyński (red.), Robert Bielecki, Andrzej Biernat, Sławomir Górzyński, Piotr Ugniewski, Małgorzata Wrońska, Andrzej Wroński. Polacy pochowani na cmentarzu Montmartre oraz Saint-Vincent i Batignolles w Paryżu – Warszawa, 1999

• Kapinių planas Archyvuota kopija 2017-03-17 iš Wayback Machine projekto.