Monica Vitti
Tikras vardas	Maria Luisa Ceciarelli
Gimė	1931 m. lapkričio 3 d. Roma, Italija
Mirė	2022 m. vasario 2 d. (90 metų),
Šalis	Italija
Apdovanojimai
8 Globo d'oro (1968-71, 1974, 1982, 1984, 1990 m.) 5 David di Donatello (1969, 1971, 1974, 1976, 1979 m.) Nastro d'Argento (1962, 1969, 1976 m.) BAFTA nominacija (1961 m.)

Monika Viti (tikrasis vardas – Maria Luisa Ceciarelli ; 1931 m. lapkričio 3 d. – 2022 m. vasario 2 d.) – italų aktorė,^[1] per savo karjerą pelniusi 5 David di Donatello apdovanojimus (daugiau jų turi tik Sophia Loren) bei Venecijos kino festivalyje apdovanota už viso gyvenimo nuopelnus.

Gimusi Romoje, ji studijano Nacionalinėje Dramos akademijoje, kurią baigė 1953 m., bei Pittmano koledže. Pirmąjį vaidmenį kine ji gavo 1953 m., o labiau žinoma tapo po vaidmens Michelangelo Antonioni filme „Le dritte“ 1958 m. Metais anksčiau ji prisijungė prie jo „Teatro Nuovo di Milano“, o 1960 m. suvaidino dar viename Antonioni filme „L‘avventura“, padariusiame ją tarptautine žvaigžde. Vėliau sekė dar 3 bendri judviejų darbai („La Notte“ 1961 m., „L‘Eclisse“ 1962 m. ir „Deserto Rosso“ 1964 m.), tik dar labiau susitiprinę Monikos reputaciją. Po 1964 m. sekė 16 metų pertrauka, kol ji vėl vaidino Antonioni filme („Il mistero di Oberwald“ 1980 m.).

Per savo karjerą ji vaidino tik 2 filmuose anglų kalba: „Modesty Blaise“ (1966 m.) ir „Almost Perfect Affair“ (1979 m.).

1970 m. kartu su Marcello Mastroianni Monika vaidino didelio populiarumo sulaukusioje komedijoje „Dramma della gelosia“, o 1974 m. – Luis Buñuel juostoje „Le Fantôme de la liberté“, kritikų vadinamoje paskutiniuoju dideliu jos filmu. Tais pačiais metais ji buvo žiuri nare Kanų kino festivalyje.^[2]

1970-80 m. ji filmavosi daugiausia italų filmuose, kurie nesulaukė tarptautinio pripažinimo. 1989 m. ji parašė scenarijų, režisavo ir atliko vaidmenį juostoje „Scandalo Segreto“, kuris nesulaukė auditorijos dėmesio ir tai paskatino ją praktiškai baigti karjerą kine.

Nuo 1986 m. Monika daugiausia dėmesio skyrė teatrui bei televizijai, kur ne tik vaidino, bet ir režisavo.

1957-67 m. Monikos gyvenimo partneriu buvo ją išpopuliarinęs režisierius Michelangelo Antonioni. Vėliau ji beveik 27 metus gyveno su režisieriumi ir fotografu Roberto Russo, kol 1995 m. jiedu susituokė.

Nuo 2000 m. aktorė vengė viešumo dėl ją kankinusios Alzhaimerio ligos.^[3]

• „Skraidanti lėkštė“ (1964)
• „Lėlytės“ (1965)
• „Modestė Bleiz“ (1966)
• „Mergina su pistoletu“ (1968)
• „Raudonoji dama“ (1969)
• „Poros“ (1970)
• „Antis apelsinų padaže“ (1975)
• „Taip prasideda nuotykiai“ (1975)
• „Kita dangaus pusė“ (1977)
• „Mano mylimi vyrai“ (1978)
• „Laukinės lovos“ (1979)
• „Viešbučio kambarys“ (1981)
• „Aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau“ (1982)

Vikiteka: Monica Vitti – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• IMDb profilis