Medžio anglis – iš be oro kaitinamos medienos gaunama kieta, korėta medžiaga. Medžio anglis – lengva, higroskopiška; degimo šiluma 30–35 MJ/kg. Ką tik iškaitintų drėgnis 2–4 % (laikant ilgiau padidėja iki 15 %). 80–85 % medžiagos sudaro anglis. Beržo anglies tankis – 380 kg/m³, pušies – 300 kg/m³, eglės – 260 kg/m³.[1]
Medžio anglis išgaunama nuo seniausių laikų – jos gamybos technologija buvo žinoma senovės Egipte, Kinijoje, Indijoje; baltų kraštuose degama nuo bronzos amžiaus. Medžio anglys buvo gaunamos degant medieną uždengtose duobėse: malkas ar kitus medienos gabalus sandariai užklodavo velėna, gruntu ir palikę nedidelę angą orui į vidų patekti degdavo 2–3 paras. Vėliau paplito anglių degimas didelėse stirtose, malkas užklojant velėna, taip pat degimas krosnyse. XIX a. sukurtos specialios medžio anglies degimo krosnys – retortos.
Iš 1 m³ medienos gaunama 140–180 kg medžio anglių, 280–400 kg skystųjų produktų ir apie 80 kg degiųjų dujų. Mineralinių medžiagų būna iki 3 %, lakiųjų – iki 20 %; dar turi šiek tiek fosforo ir sieros.[2]
_-_panoramio.jpg)
