Įrengtos natūralioje moreninėje kalvoje, kurią iš visų pusių juosia lygūs laukai. Pailgos šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, apie 45 m ilgio ir 25 m pločio, iki 1,5 m aukščio. Pakraščiuose apaugusios senais lapuočiais medžiais, kurių keletas auga ir kapinių teritorijoje. Paviršius nuožulniai žemėja link kalvos pakraščių. Laidojimo žymių ir smulkiosios memorialianės architektūros statinių nėra.
Aukščiausioje kalvos dalyje, ties kapinių viduriu stūkso melioratorių pastatytas natūralus, trikampio pavidalo lauko akmuo, kurio šiaurės rytinėje plokštumoje pritvirtintos 4 metalinės horizontalios juostos su iškilių raidžių užrašu: „MELIORAVINO DARBAI / „PERGALĖS“ KOLŪKYJE BAIGTI 1975 M. / PROJEKTO AUTORIUS A. BITAUTAS / DARBUS VYKDĖ PLUNGĖS MSMV DARBŲ VYKDYTOJAS - F.ZULONAS“.
Šiaurės rytiniame kapinių gale, dešinėje įėjimo pusėje įkastas betoninis stovas su seno pavyzdžio archeologijos paminklo anotaciniu ženklu: skydo pavidalo aliuminio lydinio lenta, kurioje išlietas užrašas: „M.MOSTAIČIŲ / SENKAPIS // LIETUVOS [TS]R / ARCHEOLOGIJOS PAMINKLAS / SAUGOMAS VALSTYBĖS“.
Į kairę nuo jo, kitapus tako į medį atremtas stūkso medinis, kryžiaus su dvišlaičiu stogeliu pavidalo, anotacinis ženklas su užrašu: „MAŽŲJŲ MOSTAIČIŲ / KAIMO I KAPINĖS“.
Kapinės veikė XVI–XVIII a. Jose laidoti Mažųjų Mostaičių kaimo gyventojai. Nuo XIX a. iki XX a. pr. jose retsykiais buvo laidojami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai ir pan. Kapinės vadinamos Maro kapeliais, Mažionio kalvele. Pasakojama, kad kapinėse ir šalia jų kasant duobes buvo randama žmonių kaulų, žalvariniųžiedų, sagų ir pan. Seniau kapinėse stovėjo medinė koplytėlė su šventųjų skulptūromis ir keli monumentalūs kryžiai, kurie sovietmečiu sunaikinti.