Iki 2006 m. tai buvo aukščiausias administracinės paskirties pastatas Maskvoje. Kaip ir kiti stalininiai Maskvos dangoraižiai, pastatas projektuotas kaip uždara, visą buitinę infrastruktūrą turinti teritorija, su kino teatru, paštu, buitinio aptarnavimo įstaigomis, poliklinika ir kt. Studentas per visus mokslo metus galėjo iš pastato neišeiti.
Pastato plieninis karkasas sveria virš 40 000 tonų
Sumūryta virš 175 milijonų plytų
Špilyje esanti žvaigždė sveria 12 tonų
Viršutinėje pastato dalyje įmontuotas 9 metrų skersmens laikrodis (minutės rodyklė 4 m ilgio)
Komlplekse įrengta 111 liftų.
Pastatą projektavo garsūs rusų architektai Borisas Jofanas (vėliau nušalintas nuo šio darbo), L. Rudniovas, P. Abrosimovas, fasadų skulptūros kurtos V. Muchinos dirbtuvėse.
Centrinių rūmų 3-8 aukštuose įsikūręs Geologijos fakultetas, 12-16 aukštuose – Mechanikos ir matematikos fakultetas, 17-22 aukštuose – Geografijos fakultetas. 8-10 aukštus užima rektoratas ir universiteto administracija, mokslinė biblioteka, Žemės muziejus, universiteto Kultūros namai bei 1500 vietų aktų salė.
Centrinių rūmų šoniniai korpusai – gyvenamieji. Čia įrengti butai profesūrai, dėstytojams, bei studentų ir aspirantų bendrabučiai.
Papildoma informacija
Projektuojant kompleksą panaudoti taip ir nepastatytų Tarybų rūmų techniniai sprendimai
Statybą kuravo L. Berija, statė iš atominės pramonės objektų perkelti kariai ir apie 14 000 kalinių.[1]
